Populiarėjant elektromobiliams, daugėja ir jų naudotų baterijų, kurias reikia perdirbti ar panaudoti dar kartą. Bendrovė BATTEC iš naudotų elektromobilio baterijų sukūrė ir pagamino pirmuosius Lietuvoje stacionarius energijos kaupiklius, kurie sumažins elektros sąskaitas namuose ar įmonėse.
Elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių ličio jonų baterijos paprastai tarnauja apie 7-10 metų, o vėliau praranda efektyvumą, nes sumažėjusi baterijų talpa riboja nuvažiuojamą nuotolį. Tačiau iš elektromobilių pašalintos ličio jonų baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos ir būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugykla namams ir pramonei, o vėliau po perdirbimo atgautos žaliavos dar kartą panaudotos naujų baterijų gamybai.
„Ieškojome sprendimų, kaip suteikti ilgalaikę naudą automobilių gamintojams ir importuotojams. Bendradarbiavimas su bendrovėmis ATC ir BATTEC užtikrins, kad naudotos elektromobilių baterijos galės būti surenkamos visos ir keliautų ne į perdirbimą, o būtų prikeltos naujam gyvenimui, t. y., dar kartą saugiai ir efektyviai panaudojamos, o elektromobilių gamintojai ir importuotojai vykdytų savo pareigas“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Elektromobilių gamintojams visame pasaulyje kuriant įvairius scenarijus, kaip saugiai ir pagal žiedinės ekonomikos principus pasirūpinti naudotomis baterijomis, pirmuosius Lietuvoje energijos kaupiklius iš naudotų elektromobilio baterijų sukūrė ir pagamino bendrovė BATTEC. Jos vadovo Vytauto Ščiukos teigimu, šie inovatyvūs įrenginiai neabejotinai turės naudos verslui ir gyventojams, nes skatins žiedinės ekonomikos įgyvendinimą ir žaliosios energijos naudojimą.
„Stacionarus energijos kaupiklis iš naudotų elektromobilio baterijų yra tvari alternatyva ir prieinama energijos kaupimo priemonė tiek buityje, tiek gamyboje. Jis pravers biure, gamyboje ar sodyboje, jo neabejotiną naudą pajus įsirengusieji saulės elektrines. Kaupiklius turintis juridinis ir fizinis asmuo ne tik eliminuoja priklausomybę nuo elektros tinklų ir tiekėjo, nes turi galimybę pats kaupti energijos perteklių ir jį efektyviai panaudoti tada, kai reikia, bet ir žymiai sumažinti išlaidas elektros energijai“, – sako V. Ščiuka.
Baterijos kelias iki kaupiklio
GIA organizuoja ir finansuoja naudotų elektromobilių baterijų tvarkymo sistemą, kurioje ATC surenka naudotas baterijas, jas saugiai nukenksmina ir išardo. Tuomet specialios įrangos pagalba patikrinami baterijos elementai – tinkami pakartotiniam naudojimui elementai keliauja į BATTEC kaupiklių gamybai, o netinkami yra perdirbami.
BATTEC energijos kaupikliuose montuojamos ne tik elektromobilių baterijų elementai, bet ir Lietuvoje sukurta ir pagaminta kaupiklių valdymo ir kontrolės įranga, kuri itin svarbi kaupiklio saugumui ir ilgaamžiškumui užtikrinti. Tinkamai eksploatuojant, tokio kaupiklio gyvavimo amžius yra apie 3 000–6 000 įkrovimo ir iškrovimo ciklų, o tai reiškia, kad kaupiklis gali tarnauti iki 8–15 metų.
„Energijos kaupiklis iš pakartotinai naudojamų elektromobilių elementų yra gerokai pigesnis už naują kaupiklį – dėl to jis yra ekonomiškai patrauklus verslui ir gyventojams, ypač sparčiai rinkoje kylant energijos kainoms. Maža to, kai kaupiklis pasensta, jis patenka į perdirbimą: elementai tampa atlieka ir perdirbamos, o paties kaupiklio sudedamosios dalys gali būti toliau panaudojamos – turime uždarą žiedinės ekonomikos ciklą“, – ketvirtadienį MO muziejuje vykusioje konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka“ kalbėjo V. Ščiuka.
Perdirbimo svarba
Europos Komisija šių metų vasarį teigė, kad visos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surenkamos, pakartotinai panaudojamos ir/ar perdirbamos. To reikia, kad būtų pasiektas aukštas vertingų medžiagų, kaip kobalto, ličio, nikelio ar švino išgavimo lygis. Išgautas žaliavas būtų galima dar kartą panaudoti naujų baterijų gamyboje, taip pat būtų saugomi gamtos ištekliai.
ATC direktoriaus pavaduotojo Audriaus Puškoriaus teigimu, šiuo metu pasaulyje perdirbama tik maždaug 5 proc. automobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų. Lietuvoje taip pat ne visos baterijos surenkamos ir tinkamai perdirbamos.
„Šiuo metu daug naudotų elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių, kaip „Toyota Prius“ baterijų patenka pas nelegalius ardytojus. Pastarieji panaudoja geresnius baterijos elementus savadarbiams ir dažniausiai nesaugiems kaupikliams, o blogaisiais elementais nepasirūpina ir pašalina jas bet kur. Taigi, kyla pavojus nelegalių ardytojų ir jų įrenginių naudotojų gyvybei, daroma žala aplinkai, griaunamas visuomenės pasitikėjimas, kad bus tinkamai pasirūpinta visomis atliekomis. Tvarus naudotų baterijų panaudojimas yra ne tik nauda aplinkai, bet ir didelės galimybės Lietuvos verslui“, – sako A. Puškorius.
Populiarėjant elektromobiliams, daugėja ir jų naudotų baterijų, kurias reikia perdirbti ar panaudoti dar kartą. Bendrovė BATTEC iš naudotų elektromobilio baterijų sukūrė ir pagamino pirmuosius Lietuvoje stacionarius energijos kaupiklius, kurie sumažins elektros sąskaitas namuose ar įmonėse.
Elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių ličio jonų baterijos paprastai tarnauja apie 7-10 metų, o vėliau praranda efektyvumą, nes sumažėjusi baterijų talpa riboja nuvažiuojamą nuotolį. Tačiau iš elektromobilių pašalintos ličio jonų baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos ir būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugykla namams ir pramonei, o vėliau po perdirbimo atgautos žaliavos dar kartą panaudotos naujų baterijų gamybai.
„Ieškojome sprendimų, kaip suteikti ilgalaikę naudą automobilių gamintojams ir importuotojams. Bendradarbiavimas su bendrovėmis ATC ir BATTEC užtikrins, kad naudotos elektromobilių baterijos galės būti surenkamos visos ir keliautų ne į perdirbimą, o būtų prikeltos naujam gyvenimui, t. y., dar kartą saugiai ir efektyviai panaudojamos, o elektromobilių gamintojai ir importuotojai vykdytų savo pareigas“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Elektromobilių gamintojams visame pasaulyje kuriant įvairius scenarijus, kaip saugiai ir pagal žiedinės ekonomikos principus pasirūpinti naudotomis baterijomis, pirmuosius Lietuvoje energijos kaupiklius iš naudotų elektromobilio baterijų sukūrė ir pagamino bendrovė BATTEC. Jos vadovo Vytauto Ščiukos teigimu, šie inovatyvūs įrenginiai neabejotinai turės naudos verslui ir gyventojams, nes skatins žiedinės ekonomikos įgyvendinimą ir žaliosios energijos naudojimą.
„Stacionarus energijos kaupiklis iš naudotų elektromobilio baterijų yra tvari alternatyva ir prieinama energijos kaupimo priemonė tiek buityje, tiek gamyboje. Jis pravers biure, gamyboje ar sodyboje, jo neabejotiną naudą pajus įsirengusieji saulės elektrines. Kaupiklius turintis juridinis ir fizinis asmuo ne tik eliminuoja priklausomybę nuo elektros tinklų ir tiekėjo, nes turi galimybę pats kaupti energijos perteklių ir jį efektyviai panaudoti tada, kai reikia, bet ir žymiai sumažinti išlaidas elektros energijai“, – sako V. Ščiuka.
Baterijos kelias iki kaupiklio
GIA organizuoja ir finansuoja naudotų elektromobilių baterijų tvarkymo sistemą, kurioje ATC surenka naudotas baterijas, jas saugiai nukenksmina ir išardo. Tuomet specialios įrangos pagalba patikrinami baterijos elementai – tinkami pakartotiniam naudojimui elementai keliauja į BATTEC kaupiklių gamybai, o netinkami yra perdirbami.
BATTEC energijos kaupikliuose montuojamos ne tik elektromobilių baterijų elementai, bet ir Lietuvoje sukurta ir pagaminta kaupiklių valdymo ir kontrolės įranga, kuri itin svarbi kaupiklio saugumui ir ilgaamžiškumui užtikrinti. Tinkamai eksploatuojant, tokio kaupiklio gyvavimo amžius yra apie 3 000–6 000 įkrovimo ir iškrovimo ciklų, o tai reiškia, kad kaupiklis gali tarnauti iki 8–15 metų.
„Energijos kaupiklis iš pakartotinai naudojamų elektromobilių elementų yra gerokai pigesnis už naują kaupiklį – dėl to jis yra ekonomiškai patrauklus verslui ir gyventojams, ypač sparčiai rinkoje kylant energijos kainoms. Maža to, kai kaupiklis pasensta, jis patenka į perdirbimą: elementai tampa atlieka ir perdirbamos, o paties kaupiklio sudedamosios dalys gali būti toliau panaudojamos – turime uždarą žiedinės ekonomikos ciklą“, – ketvirtadienį MO muziejuje vykusioje konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka“ kalbėjo V. Ščiuka.
Perdirbimo svarba
Europos Komisija šių metų vasarį teigė, kad visos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surenkamos, pakartotinai panaudojamos ir/ar perdirbamos. To reikia, kad būtų pasiektas aukštas vertingų medžiagų, kaip kobalto, ličio, nikelio ar švino išgavimo lygis. Išgautas žaliavas būtų galima dar kartą panaudoti naujų baterijų gamyboje, taip pat būtų saugomi gamtos ištekliai.
ATC direktoriaus pavaduotojo Audriaus Puškoriaus teigimu, šiuo metu pasaulyje perdirbama tik maždaug 5 proc. automobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų. Lietuvoje taip pat ne visos baterijos surenkamos ir tinkamai perdirbamos.
„Šiuo metu daug naudotų elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių, kaip „Toyota Prius“ baterijų patenka pas nelegalius ardytojus. Pastarieji panaudoja geresnius baterijos elementus savadarbiams ir dažniausiai nesaugiems kaupikliams, o blogaisiais elementais nepasirūpina ir pašalina jas bet kur. Taigi, kyla pavojus nelegalių ardytojų ir jų įrenginių naudotojų gyvybei, daroma žala aplinkai, griaunamas visuomenės pasitikėjimas, kad bus tinkamai pasirūpinta visomis atliekomis. Tvarus naudotų baterijų panaudojimas yra ne tik nauda aplinkai, bet ir didelės galimybės Lietuvos verslui“, – sako A. Puškorius.
