Dėl Juozapavičiaus prospekte kadaise veikusios pabėgių mirkymo gamyklos vasarą aplinkosaugininkai net siūlė skelbti Kaune ekstremalią situaciją. Ši istorinė tarša miestą kamuoja dešimtmečius, nafta sunkiasi į gruntinius vandenis ir plūsta tiesiai į Nemuną. Kad panašių problemų nekiltų, mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip išvalyti tokias pavojingos teritorijas. Kauniečiai tyrėjai, panaudoję fitoremediacijos būdą, sako, tam reikia tinkamų augalų, bakterijų ir papildomų maistinių medžiagų, bet visų paslapčių neatskleidžia.
„Visas valymo procesas atliekamas augalų šaknų zonoje. Patys augalai, moksliškai įrodyta, kad nekaupia taršos, bet sudarant simbiozę su bakterijomis, jie tą taršą skaido ir ta tarša degraduoja“, – pasakoja „Biovala“ projektų vadovas Žygimantas Kidikas.
Dar pavasarį ekskavatoriumi iš Šiaulių naftos bazės prikasę teršalais persisunkusių žemių, jas supilstė į talpyklas šiltnamyje ir pasėjo augalus.
„Savo projekte mes auginame vietines augalų rūšis, tai saulėgrąža ar rapsas, arba žoliniai augalų mišiniai, sudaryti iš liucernos, dobiliukų, gargždenio ir panašiai“, – sako biotechnologijų specialistė Alfreda Kasiulienė.
Augalai puikiai suvešėjo. O gauti dirvožemio tyrimų rezultatai stulbinantys – tarša per vieną sezoną sumažėjimo net kelis kartus.
„Tarša buvo gana didelė – ribines vertes viršijo 35 kartus. Taršą mums pavyko sumažinti 80 procentų, tai 6,3 karto lyginant su buvusia tarša“, – kalba VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas Mantas Rubežius.
Dirva pašviesėjo, dingo ir aitrus naftos kvapas.
„Kai mes pradėjom tyrimus, pradėjom imti mėginius iš užteršto lauko, tai ir vizualinė tarša matėsi, kad dirvožemis užterštas naftos produktais, ir kas labai nustebino – tai kvapas – dyzelino, benzino kvapas – tai kvapas dingo“, – sako M. Rubežius.
Anot tyrėjų, augalai efektyviausiai išvalo iki metro gylyje esančios naftos teršalus, viskas priklauso nuo augalo šaknų ilgio. O sau jie kelia ir ambicingą tikslą.
„Kad visa šitas valymo ciklas neatsižvelgiant į teršalus, jų prigimtį, žinoma, tinkamomis sąlygomis, būtų ne ilgesnis kaip 7 metai“, – sako Ž. Kidikas.
O nuimta žaliava bus deginama aplinkoje be deguonies ir paverčiama biodegalais, taip išvengiant papildomos taršos ir mažinant šiltnamio dujų efektą. Esą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje trūksta teisės aktų apibrėžiančių, kaip tinkamai panaudoti augalus iš užterštų teritorijų
„Nėra nuspręsta, ką mes galime daryti su ta biomase. Ir mūsų atveju ta biomasė net nėra realiai užteršta, nes augalas nepasiima į save organinių junginių, tai jinai galėtų beveik eiti ir į kompostą. Tai ką mes ir siekiame padaryti, kad ši fitoremediacija būtų kuo plačiau naudojama, nes ji neinvazyvi, mes nesuardom ekosistemų, mes niekur nevežam dirvožemio, viską darom vietoj“, – aiškina A. Kasiulienė.
Pasak aplinkosaugininkų, tokie tyrimai ir jų rezultatai – itin gera žinia, mat naftos produktais užterštos teritorijos kelia didelę grėsmę ir žmogui, ir gamtai.
„Visuose tuose produktuose yra galybė cheminių junginių, kurie gali paveikti gyvus organizmus, tiek gyvūnus, tiek augalus, gali kauptis tuose organizmuose. Ta tarša gali patekti į geriamą vandenį, jei šalia tos taršos eksploatuojami šuliniai – tai aktualu kaimų gyventojams“, – sako aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas.
O tokias naftos produktais persunktas teritorijas Lietuvoje geologijos tarnyba skaičiuoja tūkstančiais.
„Pagal skaičių gausiausiai yra technikos kiemai tarybinių ūkių ir kolūkių, degalinės, tada garažų masyvai, kurių miestuose buvo gana didelė ir mišri tarša, katilinės, autoservisai, naftos bazės“, – sako geologijos tarnybos specialistė Virgilija Gregorauskienė.
„Pamažu rengiami tų teritorijų tvarkymo planai, o kadangi tai kainuoja labai didelius pinigus ir greitu metu visų teritorijų sutvarkyti nepavyks, yra dėliojami prioritetai“, – teigia D. Žilėnas.
Europoje tokių vietų gali būti iki 3,5 milijono.
