Aiškėja, kad Lenkijos turizmo organizatorius „Filiz Tour“ iš anksto ketino susižerti lietuvių pinigus, o kelionės į Turkijos viešbučius net neplanavo.
Užkibo šimtai
Dienraščio skaitytoja N.Š. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) rugpjūčio pabaigoje ėmė dairytis poilsinės kelionės ir susigundė itin viliojamu pasiūlymu, kurį pamatė grupinio apsipirkimo portale Grupinis.lt.
„Reklamuojami viešbučiai buvo įspūdingi. Vieną jų jau buvau nusižiūrėjusi anksčiau, tik poilsio kaina vis atbaidydavo, o ir norint jame apsistoti reiktų keliauti ne iš Lietuvos. Nustebau, kad Lenkijos kelionių agentūra organizavo skrydį iš Vilniaus už itin patrauklią kainą. Savaitė atostogų 5 žvaigždučių viešbutyje su paslauga “viskas įskaičiuota„ kainavo vos 1600 litų. Pirkome du kuponus“, – pasakojo moteris. Įprastai savaitės trukmės atostogos reklamuotuose viešbučiuose vienam asmeniui kainuoja dvigubai daugiau.
Įtarimas, kad kažkas negerai, vilnietei kilo gavus pranešimą, jog rugsėjį planuotas skrydis nukeliamas į spalio 3 d. „Dar kartą suabejojau, kai sužinojau, kad po spalio 3 d. įvyksiančio skrydžio dviejuose viešbučiuose bus apgyvendinta keli šimtai lietuvių. Tačiau prekyba kelionėmis vyko toliau, pasitikėjau kuponus platinančia Lietuvos bendrove ir laukiau atostogų pradžios“, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau praėjusią savaitę staiga paaiškėjo, kad lenkų turizmo agentūra „Filiz Tour“, kelionių pasiūlymus reklamavusi Lietuvos grupinio apsipirkimo portale Grupinis.lt, bankrutavo ir į bankrotų liūną nusinešė ne tik lietuvių atostogas, bet ir pinigus. Atsakomybę prisiėmė kuponus platinusi ir minėtą portalą valdanti bendrovė „Cherry Media Group“. Iš viso buvo parduoti
179 kuponai, o spalio 3 d. atostogauti turėjo išvykti per 500 lietuvių. Informuojama, kad Grupinis.lt jau sugrąžino pinigus trims ketvirtadaliams nukentėjusių nuo kelionių organizatoriaus „Filiz Tour“ bankroto.Įtaria tyčinį bankrotą
„Sprendimą iš savo sąskaitos kompensuoti mūsų portalo vartotojams lenkų kelionių organizatoriaus padarytus nuostolius priėmėme ir pinigų, skirtų grąžinti klientams, pasirengėme per rekordiškai trumpą laiką. Mums labai svarbūs mūsų portalo vartotojai, esame atsakingai veiklą vykdanti įmonė, saugome savo gerą vardą“, – sakė bendrovės „Cherry Media Group“ generalinis direktorius Aldas Kirvaitis.
Grąžinus pinigus žmonėms, pasak A.Kirvaičio, bus imtasi teisinių veiksmų prieš lenkų bendrovę, jos savininkus ir vadovus.
„Matome požymių, kad šios Lenkijos bendrovės bankrotas buvo tyčinio pobūdžio, ir mums su jais kovoti teismuose bus tikrai lengviau, negu mūsų vartotojams“, – pabrėžė pašnekovas. Pasak A.Kirvaičio, įtarimas, kad tai galėjo būti tyčinis bankrotas kilo dėl to, jog apie bankrotą buvo pranešta per itin trumpą laiką, o įmonės vadovai tapo nepasiekiami. „Paprastai gresiant bankrotui veiksmai, sprendimai dėliojami lėčiau. Bet to, kiek žinoma, po šio įvykio, vadovai išvyko iš Lenkijos“, – dėstė jis.
Nekėlė įtarimo
A.Kirvaitis neabejojo, kad lenkų bendrovė veikė sąmoningai ir apgalvotai, nes prieš pateikiant pasiūlymą įsigyti kelionių paketus lietuviams buvo patikrintas partnerio patikimumas.
„Savo pasiūlymus mūsų portaluose reklamuoti pageidaujančius kelionių organizatorius, kaip ir kitus stambesnius partnerius, tikriname labai kruopščiai. Prašome iš jų veiklos leidimų, registracijos pažymėjimų, finansinių ataskaitų, draudimo polisų kopijų, tikriname jų santykius su viešbučiais ir užsakomųjų skrydžių bendrovėmis. Šie saugikliai veikia. Tačiau nuo sąmoningai ir apgalvotai veikiančių apgavikų, o tai, manome, įvyko šiuo atveju, apsaugoti galėtų tik griežtesni leidimų ir draudimo filtrai, kuriais rūpinasi rinkų priežiūros institucijos“, – sakė jis.
Pasak A.Kirvaičio, tai pirmas atvejis, kai grupinio apsipirkimo portaluose Lietuvoje savo pasiūlymus reklamavęs kelionių organizatorius neįvykdė įsipareigojimų. „Šiuo konkrečiu atveju matome aiškių požymių, kad tai buvo padaryta tyčia, tam buvo ruoštasi. Tačiau šioje istorijoje tašką dės Lenkijos teisėsaugos organai“, – pabrėžė A.Kirvaitis. Pasak jo, jau rengiami teisiniai dokumentai prieš lenkų įmonę „Filiz Tour“.
Būtina kelionės sutartis
Kaip dienraštį informavo Valstybinio turizmo departamento atstovė spaudai Gerda Butkuvienė, skelbta informacija, kad Lenkijos kelionių organizatorius „Filiz Tour“ savo veiklą yra apdraudęs draudimo bendrovėje „Signal Idunia“, atitinka tvirtovę. Esą jau priimtas sprendimas pradėti naudoti draudimo lėšas, siekiant užtikrinti jau išvykusių Lenkijos turistų grįžimą į šalį.
„Norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo, ketinantis įsigyti organizuotą turistinę kelionę, turi būti atidus ir pasidomėti savo, kaip vartotojo, teisėmis. Privalu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje registruotas kelionių organizatorius, dėl parduodamų jo organizuotų turistinių kelionių turi būti sudaryta turistinės kelionės sutartis. Ji sudaroma kiekvienu atveju – ir kai turistas šią kelionę įsigyja tiesiogiai iš kelionių organizatoriaus, ir per kelionių agentūrą ar pirkdamas internetu“, – atkreipė dėmesį G.Butkuvienė. Pasak jos, sudarant sutartį būtina aptarti ne tik visas sąlygas, susijusias su paslaugomis, bet ir sutarties nutraukimo, mokėjimo, įmokėtų pinigų grąžinimo ir pan. sąlygas. „Ir, žinoma, įsitikinti, kokios yra turisto garantijos kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju. Jei tokių garantijų nėra ar jos nepateikiamos, dera atsakingai įvertinti atsirandančią riziką
dėl tinkamo perkamos paslaugos įgyvendinimo“, – perspėjo G.Butkuvienė.Nukentėjusiems suteiks nuolaidų
Lietuvoje veikianti kelionių agentūra „Novaturas“ nukentėjusiems nuo lenkų „Filiz Tour“ bankroto suskubo ištiesti pagalbos ranką ir pasiūlė keliones už lenkų skelbtą kainą.
Jau kuris laikas norėdami keliauti pigiau lietuviai keliauja ne iš Lietuvos, o iš netoli esančios pigių kelionių šalies Lenkijos. Nenuostabu, kodėl daugiau nei pusė tūkstančio lietuvių net nesudvejojo dėl lenkų pasiūlytos gana žemos kelionės kainos į Turkiją grupinio apsipirkimo portale.
Visiems, įsigijusiems „Filiz Tours“ keliones ir tai įrodžiusiems, „Novaturas“ siūlo pigesnes atostogas su individualiai pritaikytomis nuolaidomis. Teigiama, kad atostogas užsisakė per 30 buvusių „Filiz Tours“ klientų.
„Mus šokiravo žinia, kad net pusė tūkstančio lietuvių buvo iš esmės apgauti, todėl iškart pradėjome svarstyti galimybę pasiūlyti jiems išsaugoti planuotas atostogas. Todėl esame pasirengę kiekvienam nukentėjusiam suteikti išskirtines galimybes išvykti į vieną iš “Novaturo„ kurortų“, – teigė „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Anot jo, nors rudens ir žiemos atostogoms vietų lėktuvuose sparčiai mažėja, suderinus datas „Novaturas“ galėtų išgelbėti visų 500 lietuvių atostogas.
Komentarai
Rūta Didikė
NORDIA BAUBLYS & Partners
Vartotojai, pirkdami keliones per tarpininkus (ne kelionių agentus) iš užsienio subjektų, teikiančių turizmo paslaugas, turėtų būti atsargesni nei tą patį pirkdami iš Lietuvoje veikiančių subjektų jau vien dėl to, kad jų teisių gynimo galimybės sumažėja dėl tarptautinio elemento atsiradimo. Kai yra įsigyjamas kuponas per grupinio apsipirkimo portalus, šie portalai yra tik tarpininkai tarp vartotojo ir paslaugas teikiančio subjekto, neturi kelionių agentūrų statuso ir nėra prižiūrimi bei kontroliuojami Turizmo departamento, tai reiškia, kad tarpininkas tik atskleidžia informaciją apie parduodamą objektą ir jo pardavėją (reklamuoja teikiamą paslaugą), o sandoris yra sudaromas ir vyksta tarp vartotojo ir pardavėjo – šiuo atveju kelionę vykdysiančio asmens. Dažniausiai prieš perkant (jei vartotojas įdėmiai skaito ir domisi) būna aiškiai parašyta, kad grupiniai portalai neatsako už paslaugų nesuteikimą ar netinkamą suteikimą.
Taigi, jei jau vartotojas nusprendė taip įsigyti siūlomą kelionę, pirmiausia jis turėtų susirinkti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie būsimos kelionės organizatorių. Gauti informacijos apie kelionės organizatorių galima tik to organizatoriaus šalies atitinkamoje institucijoje, kuri užsiima turizmo organizatorių ar agentūrų licencijavimu ar kontrole. Paklausimą apie atitinkamą kitos šalies kelionių organizatorių būtų galima pateikti ir Lietuvos turizmo departamentui. Taigi tik nuo paties asmens priklauso, kiek jis atidus bei rūpestingas ir gali susirinkti informaciją apie paslaugų pardavėją. Jei tokios informacijos susirinkti nepavyksta, vartotojas turėtų suvokti riziką,
kuri kyla įsigyjant tokią kelionę.Abejotina, ar būtų galima kelti grupinio apsipirkimo portalo atsakomybės klausimą, nes šiuo atveju civiliniai santykiai susiklostė tarp vartotojo ir pardavėjo, o ne tarp vartotojo ir grupinio apsipirkimo portalo. Tačiau nereikėtų atmesti versijos, kad išanalizavus konkrečius dokumentus, sukuriančius teisinius santykius tarp grupinio apsipirkimo portalo ir paslaugos pardavėjo, atsakomybės sąlygų atsirastų ir grupinio apsipirkimo portalui. Be to pabrėžtina, kad Lietuvoje yra priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, todėl šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų atlikti tyrimą, ar grupinio apsipirkimo portalas rinkoje veikė sąžiningai vartotojų atžvilgiu.
Tomas Indriūnas
Reklamos agentūros „Pay Per Click“ projektų vadovas
Grupinio apsipirkimo portalai atsirado per krizę, kai rinka buvo orientuota į taupymą. Pats verslo modelis labai įdomus ir paprastas. Grupinio apsipirkimo portalai veikia kaip tarpininkai tarp masės žmonių, kurie nori įsigyti produktą ar paslaugą su maksimalia nuolaida, ir vietos verslininkų, kurie nori padidinti savo įmonės pardavimą. Verslininkai dažniausiai bendradarbiauja su grupinio apsipirkimo portalais norėdami staigiai padidinti savo pardavimą ar klientų skaičių. Suteikiant maksimalią nuolaidą vienam produktui ar paslaugai tikimasi, kad klientas
įsigis ir kitų produktų ar paslaugų arba apsilankys parduotuvėje antrą kartą.Pirkėjai, lankydamiesi grupinio apsipirkimo portaluose, įsigyja kuponų, su kuriais, nuėję į tam tikrą parduotuvę, gauna žadėtą nuolaidą. Šis verslo modelis įdomus tuo, kad su verslininkais dažniausiai atsiskaitoma po tam tikro laikotarpio, o sukauptos lėšos gali būti naudojamos grupinio portalo plėtrai ar apyvartinėms lėšoms.
