Kėdė, sofa, fotelis – tradiciniai kasdieniai interjero baldai, naudoti nuo seniausiųjų laikų, keičiasi lietuvių dizainerių rankose ir tampa ekstravagantiškais, portabiliais arba pritinka kaip interjero puošmenos. Sofa primenanti ateivį, fotelis lyg augalas, taburetė pasiverčianti į stalą – tokiomis ir panašiomis idėjomis Lietuvos baldų gamintojai keičiasi su pasauliu. Juos perka ir Dubajaus galerijos, o užsienio kompanijos naudojasi lietuvių pagalba įrengiant viešbučius Singapūre.
Kovą Singapūre vykusioje tarptautinėje baldų parodoje „International Furniture Fair Singapore“ (IFF Singapore) „ARTonline“ meno galerija, Dizaino erdvėje dalyvavusi kartu su kitais lietuvių kūrėjais, pristatė Azijos rinkoms aktualų interjero sprendimą – erdvę taupančios koncepcijos portabilius baldus – taburetę ar stalelį surenkamą vos per keliasdešimt sekundžių, lengvai transformuojamą į atramą kojoms. Projekto iniciatorė Mingailė Subačiūtė, pati gyvenusi Singapūre, pasiūlė rytiečiams išspręsti mažų ir brangių erdvių galvos skausmą – taupant vietą baldus naudojant tik tada, kai prisireikia.
„Parodoje sulaukėme nemažo Azijos rinkos dėmesio: idėja patiko ir Singapūro kaimynėms, kurios įvertino erdvės taupymo koncepciją, kad kėdė naudojama tik, kai jos prireikia, o nenaudojama neužima daug vietos – ją galima patogiai nešiotis drobiniame maišelyje ir naudoti tiek namų, tiek viešose erdvėse“, – aiškina M. Subačiūtė.
Vos prieš savaitę iš Singapūro grįžusi lietuvių kūrėjų komanda dabar laukia vietinės Rytų žiniasklaidos nuotraukų, interviu, taigi, tikslas užmegzti kontaktus pavyko: baldų pavyzdžiai palikti eksponuoti vietinėms galerijoms, o baldai jau ruošiami dideliam užsakymui į Vokietiją.
„Paroda – vienas iš pagrindinių būdų užmegzti kontaktus su būsimais klientais, gal didmenininkais, platintojais, susipažinti su įmonėmis, veikiančiomis visame pasaulyje – Prancūzijoje, Malaizijoje ar Japonijoje, Honkonge, taigi, gali pasiekti pasaulinę rinką. Skiriasi ir paties daikto pristatymas – gauni profesionalų nuomonių ir supranti, ką reikia patobulinti“, – svarsto M.Subačiūtė.
Susipažįsta, bet neaišku ar pirks
Vienetinius baldus projektuojančios ir gaminančios bendrovės „Sedes Regia“ vadovas Aurimas Kundelis grįžęs iš Singapūro parodos sako, kad kontakus užmegzti pavyko, tiesa, neaišku kiek kontaktų virs kontraktais. IFF parodoje „Sedes Regia“ savo kūrinius pristatė jau antrą kartą. 2007 m. dizainerio Jono Jurgaičio sukurtą sofą „Alien“ pernai Singapūre pastebėjo ir įsigijo Dubajaus Nakkash Gallery, kaip tik dabar ją eksponuojanti Dubajaus dizaino dienose.
„Tai yra vadinami „eye – catcher‘iai“, pavyzdžiui, pas mus buvo atėjusi indų šeima, kuri turi 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto namą. Lietuvoje biurai, toli gražu, ne visi tokie dideli. Matyt, tame name yra ir viešų erdvių ir privačių apartamentų. Nedaliname pirkėjų, bet faktas, kad tai ne sofa žiūrėti televizorių ir valgyti traškučius, pribirs į tarpus ir bus sunku išvalyti“, – juokauja A. Kundelis.
A. Kundelis sako, kad kontaktus tarptautinėse parodose užmezga nuolat, tačiau unikalūs baldai neturi tikslinės auditorijos, o juo labiau nėra masinės gamybos, pavyzdžiui, Kataro viešbutis užsisako vieną baldą, taigi, užsakovų reikia laukti.
„Mes nesudarome sutarčių. Pavyzdžiui, Singapure šalia mūsų buvo Malaizijos gamintojai, kurie pardavė 30 jūrinių konteinerių lauko baldų, bet jų pirkėjas visai kitas. Mes ieškome kitokio tipo užsakovų, mūsų baldus galima integruoti į kokius nors projektus, todėl parodose pristatome juos tiems, kuriems, atėjus laikui, prireiks tų baldų. Kad tai atsitiktų tuojau pat, galimybė idealiai pataikyti maža“, – aiškina A. Kundelis.
Anot jo, bendrovės dizainerių kuriami baldai neturi nė menkiausio lietuviško motyvo, jie kosmopolitiniai, taigi, tinkantys įvairiems klientams. „Sedes Regia“ pernai Dubajuje pristatė keturis skirtingus gaminius, bendrovės direktorius tikina, kad bando įvairius žanrus ir parodose pateikia unikalių baldų „koliažą“.
Portabilūs „ARTonline“ lietuviški baldai taip pat padės įgyvendinti ir atidarymui ruošiamos Singapūro ekologiškos kavinės interjerą bei meno galerijoje, kur taupys parodų erdves, pasibaigus jų pristatymui.
„Standartinio aukščio taburetės dalys sudedamos viena at kitos, o išardžius užima tiek vietos, kad telpa į drobinį maišelį. Vienos gaminamos iš permatomo organinio stiklo, kadangi joms nereikia nei klijų, nei varžtų, atrodo, kad ant daiktas taburetės, pažiūrėjus tam tikru kampu, kabo ore. Kitos kėdės gaminamos iš specialiai apdirbtos, patvaresnės medienos“, – pasakoja „ARTonline“ projekto sumanytoja.
Gali nukopijuoti bet kas
A. Kundelis sako, kad parodose pristačius gaminius neįmanoma kontroliuoti ar atsiras, kas apsiims juos kopijuoti, be to, unikalūs vienetiniai baldai kopijuojami taip pat kaip ir telefonai, ar automobiliai. Jis neatmeta galimybės, kad ir praėjusiais metais Singapūre eksponuotą sofą „Alien“, kažkas galėjo nukopijuoti, tačiau kopijos pirkėjai nežinotų, koks jos originalas, taigi, vargu ar kada nors būtų nusipirkęs lietuvio dizainerio produktą.
„Perėjau per baldų parodą ir matau, kad mus kopijuoja ir lietuviai, todėl priimame tai kaip faktą. Orientuojamės į tuos, kurie norės nusipirkti originalą. O kopijuojama visame pasaulyje, anoks čia stebuklas. Mums patiems atsiunčia užsienio gamintojų baldų nuotraukas ir prašo nukopijuoti“, – pasakoja „Sedes Regia“ vadovas. M. Subačiūtė sako, kad mobilioms kėdėms nereikia sudėtingų gamybos technologijų, o nuo plagijavimo apsisaugoti negalima, tačiau darbų pristatymas panašiose parodose, anot idėjos autorės, iš dalies apsaugo ir nuo idėjų kopijavimo.
„Kinija kopijuoja viską, bet tai kita rinka, kiti užsakymų kiekiai ir kita kokybė. Kolegos kelis kartus siuntė savo gaminių pavyzdžius į Kinijos kopijavimo gamyklas, bet jos negalėjo pagaminti to paties daikto taip kokybiškai, kaip lietuviai, turėdami tik savo technologijas“, – prisimena ji.
