Du trečdaliai lietuvių mano, kad azartinius žaidimus organizuojančios įmonės nesirūpina žmonių atsakingumu žaidžiant. Tokia pat gyventojų dalis įsitikinusi, jog azartinių žaidimų organizatoriai turėtų vykdyti tam tikras programas, kurios apsaugotų nuo priklausomybės azartiniams žaidimams – skelbia gruodžio 13-20 d. atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys.
Labiausiai azartiškais žaidimais lietuviai nurodo kazino (41 proc.) ir lošimų automatus (19 proc.). Gerokai mažiau azartiškos jiems atrodo loterijos (11 proc.) ir lažybos (8 proc.), rašoma pranešime spaudai.
Tyrimu nustatyta, kad net 66,8 proc. respondentų nėra patenkinti Lietuvos azartinių žaidimų operatorių veiksmais ir mano, kad jie turi imtis efektyvesnių prevencinių priemonių bei pasirūpinti žmonių atsakingumu žaidžiant.
Tyrimo duomenys parodė, kad azartiškais save laiko net beveik ketvirtadalis lietuvių (23 proc.), greičiau neazartiškais – 39 proc., visiškai neazartiškais – 32 proc.
Nepaisant to, net didžioji dalis respondentų nurodė, kad norėdami išbandyti bet kokius azartinius žaidimus visų pirma rinktųsi skaitmenines loterijas (37 proc.), momentines nutrinamas loterijas (9 proc.), o visi kiti azartiniai žaidimai populiarumu joms nusileidžia mažiausiai 6 kartus.
Tuo tarpu Švedijoje, kur loterijų operatorių veikla yra socialiai atsakinga, loterijose žaidžia beveik 90 proc. šalies gyventojų. Daugiau nei pusę šios šalies loterijų rinkos valdanti bendrovė „Svenska Spel“ neseniai įsteigė bendrą Lietuvos – Švedijos kapitalo įmonę „Winloto“, kuriai praeitų metų pabaigoje buvo išduota Lietuvos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) licencija organizuoti didžiąsias loterijas.
„Manau, kad naujo rinkos žaidėjo atėjimas vartotojams išeis tik į naudą. Tuo labiau, kad "Svenska Spel" turi senas loterijų organizavimo tradicijas ir itin didelį dėmesį skiria atsakingam žaidimui“, - komentuodamas naujo rinkos žaidėjo atėjimą į Lietuvą tuomet teigė VLPK administracijos direktorius Andrius Karaliūnas (BNS).
Viešosios nuomonės apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ 2006 gruodžio mėn. Jos metu buvo apklausta 1019, 15-74 m. Lietuvos gyventojų, 100 vietovių. Tyrimo rezultatai atspindi 15-74 m. Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, šeimos mėnesio pajamas bei gyvenvietės tipą.
