„Profesorius V. Šikšnys nuo pat pradžių buvo vienoje gretoje su šiandieninėmis laimėtojomis, todėl yra labai apmaudu. Reikėtų pastebėti, kad dar 2018 metais jie visi trys už CRISPR fenomeno atradimą ir vystymą buvo apdovanoti taip pat itin prestižiniu apdovanojimu – Kavli premija, todėl pagrindo tikėtis, kad VU akademikas galėtų būti tarp Nobelio premijos nugalėtojų, buvo tikrai daug. To mokslo bendruomenė labai tikėjosi“, – trečiadienį komentavo Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė.
„Praktiškai Nobelio chemijos premija skirta Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudnai. Bet teoriškai prie jų prisijungia ir Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys, kartu su jomis anksčiau pasidalinęs Kavli premiją už genų žirklių atradimą.
Dar vienas pavyzdys, kad Lietuvoje yra daug mokslinio potencialo, kuriam reikia išlaisvinimo, paskatinimo ir palaikymo. Strategiškas atskirų perspektyvių sričių vystymas, tikslingas tyrimų finansavimas, tarptautiškumo moksle skatinimas gali kompensuoti visas įvaizdžiui ar žinomumui leidžiamas lėšas.
Jei jau kelti ambicingus politinius tikslus, tai kodėl ne, pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas lietuvis iki 2030 metų?“ – socialiniame tinkle rašė Vilniaus universitete dirbantis apžvalgininkas Paulius Gritėnas.
„Matyt, jau tokie metai – turėsim ir mūsų širdžių Eurovizijos nugalėtojus, ir mūsų širdžių Nobelio premijos laimėtoją. Ačiū, profesoriau, už įkvėpimą. Ir nepamirškim, kokius nuostabius mokslininkus turime“, – savo mintimis dalijosi švietimo specialistė, premjero patarėja Unė Kaunaitė.
„Labai gaila, bet Nobelio komitetas šiemet atėmė premiją iš Lietuvos“, – nusivylimo neslėpė visuomenės sveikatos mokslų daktaras Giedrius Vanagas.
„Virginijus Šikšnys man visada bus Nobelio premijos laureatas. Vakarykštis Nobelio komiteto sprendimas skirti Nobelio chemijos premiją už genų redagavimo metodo vystymą, tačiau į laureatų grupę neįtraukti profesoriaus Virginijaus Šikšnio yra žinoma nuviliantis.
<...> Vilniaus universitetas nėra nei Kembridžas, nei Berklio universitetas. Vakar skelbiant Nobelio premijos laureatus pasaulis neišgirdo lietuviškos pavardės tik dėl to, kad profesorius Šikšnys yra ribotą svorį mokslo pasaulyje turinčio universiteto atstovas.
<...>Apmaudu, kad šios įvykių sekos jokiomis žirklėmis nesuredaguosime. Bet kokiu atveju Lietuva laimėjo savo Nobelio premiją turėdama tokį mokslininką, savo pavyzdžiu įkvepiantį jau daug pasiekusią ir Lietuvą garsinančią jaunąją kartą.
Profesoriau, Lietuvos sąmonėje Jūsų vardas jau senokai neatskiriamas nuo Nobelio premijos. Ir jokie sprendimai to nepakeis“, – socialiniuose tinkluose rašė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Vienos iš nedaugelio įvertintų moterų
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai „už genomo redagavimo technologijos sukūrimą“.
Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.
„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.
51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.
Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.
2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.
Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.
CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.
Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.
Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie, 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui, anglui M. Stanley Whittinghamui ir japonui Akirai Yoshino.
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.
Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.
Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
