Vadinamojo kiaulių karo ir vis neratifikuojamos jūros sienos sutarties aptemdyti Lietuvos ir Latvijos santykiai jau keliolika metų turi dar vieną ne itin malonų aspektą - dienraščio "Kauno diena" duomenimis, Lietuva yra skolinga savo šiaurinei kaimynei kelis milijonus litų už diplomatinę pagalbą sovietų okupacijos metais.
Pasak dienraščio, oficialusis Vilnius daugelį metų buvo linkęs nutylėti šią skolą, bet galų gale buvo priverstas atsižvelgti į Rygos reikalavimus ją grąžinti. Tačiau planai šių metų pirmąjį ketvirtį atiduoti latviams jų milijonus taip ir liko neįgyvendinti.
URM Informacijos ir kultūros departamento direktorė Violeta Motulaitė priminė, kad 1980 metais baigėsi nepriklausomos Lietuvos aukso atsargos, kuriomis galėjo disponuoti ir taip savo egzistenciją užtikrinti išlikusi Lietuvos diplomatinė tarnyba, iš esmės atlikusi egzilinės Vyriausybės misiją.
Iš tų aukso atsargų buvo išlaikoma ir Lietuvos ambasada Vašingtone, tapusi pagrindine nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos būstine.
Nepriklausomos Lietuvos aukso būta ir daugiau, tačiau kai kurių šalių vyriausybės atsisakė jį perduoti egzilinei Lietuvos diplomatinei tarnybai arba jau buvo atidavusios lietuvių taurųjį metalą Sovietų Sąjungai.
Pasibaigus tarpukario aukso atsargoms, kuriomis galėjo disponuoti okupuotos valstybės atstovai tremtyje, tuometinis laikinasis Lietuvos reikalų patikėtinis Vašingtone Stasys Antanas Bačkis kreipėsi į nepriklausomos Latvijos atstovus, dar turėjusius tam tikrų finansinių ir materialinių resursų, kad jie padėtų išlaikyti lietuvių ambasadą Vašingtone.
Latviai sutiko - buvo pasirašyta atitinkama sutartis ir kasmet Latvijos egzilinė vyriausybė skirdavo tam tikrą sumą lietuviams.
Pasak V.Motulaitės, nepriklausomos Latvijos pinigais Lietuvos ambasada Vašingtone buvo išlaikoma 1981-1991 metais. Tik kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, o 1991 metų rudenį pelnė tarptautinį pripažinimą ir vėl galėjo netrikdoma disponuoti savo turtu užsienyje, ambasados Vašingtone veiklą vėl pradėta finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto.
"Kol ambasada buvo išlaikoma iš Latvijos finansinių išteklių, ji kasmet lietuviams skirdavo vidutiniškai po 145 tūkstančius JAV dolerių. Per visą 1981-1991 metų laikotarpį susidarė maždaug pusantro milijono dolerių skola", - sakė URM pareigūnė.Tačiau V.Motulaitė negalėjo įvardyti konkrečios įsiskolinimo sumos, nes, pasak jos, kaip tik dabar yra rengiami dokumentai šios skolos grąžinimui.
"Su Latvija turi būti pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo. Jo projektas jau yra iš esmės parengtas, bet dabar jį Užsienio reikalų ministerija derina su kitomis suinteresuotomis žinybomis - Finansų ministerija, Lietuvos banku", - kalbėjo ji.Tik tuomet, kai susitarimas su Latvija bus galutinai parengtas ir pasirašytas, numatoma paskelbti konkrečią skolos sumą. Tikimasi, kad tai bus padaryta dar iki šių metų pabaigos.
Paklausta, kodėl įsiskolinimo Latvijai problema nebuvo išspręsta per pastaruosius dešimt metų, kai Lietuva jau yra realiai nepriklausoma, V.Motulaitė pripažino, kad oficialusis Vilnius šio klausimo ilgą laiką nekėlė, o latviai dėl skolos taip pat nesikreipė.
"Tačiau 1996 metų vasarą Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikime šis klausimas buvo iškeltas latvių pusės, todėl imtasi tam tikrų žingsnių grąžinant skolą", - nurodė URM pareigūnė.
Pasak dienraščio, kelerius metus užtruko įvairių dokumentų, susijusius su latvių pinigų išmokėjimais lietuviams, paieška, pozicijų derinimas. Tik 2000 metais Lietuvos Vyriausybė konstatavo, kad dokumentų pakanka, todėl galima imtis rengti susitarimą.
BNS
