Šalies Vyriausybės laukia nelengva užduotis: atlikus net dvi apklausas, taip ir liko neaišku, ką daryti su Lietuvos žmonių, valstybės institucijų ir verslo atstovų norais, svarsto "Vakarų ekspresas".
Šį sekmadienį Lietuvoje ir vėl septyniems mėnesiams bus įvestas vasaros laikas, o valdžia kitą savaitę bandys suformuluoti galutines išvadas dėl laikrodžių rodyklių sukiojimo. Jas Europos Komisijai (EK) žadama pateikti balandį.
Į Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos (ES) narių, nuomonę bus atsižvelgta priimant sprendimą, ar Senajame žemyne reikia keisti prieš penkerius metus patvirtintą laiko tvarkaraštį.
EK raginimą pateikti savo poziciją dėl žiemos ir vasaros laiko žalos bei naudos mūsų šalies Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos gavo dar prieš pusmetį.
Per tą laikotarpį aiškintis situacijos ėmėsi Vyriausybės kanceliarija, inicijavusi sociologinį visuomenės nuomonės tyrimą, ir Ūkio ministerija, apklaususi penkiolika valstybinių institucijų bei verslo asociacijų.
Anot Ūkio ministerijos atstovės Aušros Ramoškaitės, apklausos dalyviai nerado įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų būtinybę palikti laikrodžių rodyklių sukiojimą, arba jį atšaukti.
Tuo tarpu dauguma apklaustų šalies gyventojų pasisako prieš tai, kad paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, trečią valandą nakties, prasidėtų gyvenimas vasaros laiku.
Neigiamą laiko kaitos įtaką žmogaus sveikatai įvardijo ir Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau pridūrė, kad šis poveikis yra tik trumpalaikis.
Šį pavasarį visoms ES narėms pateikus savo nuomonę dėl laiko tvarkaraščio, iki metų pabaigos Briuselis priims sprendimą, ar ES teritorijoje bus atsisakyta nuo 2001-ųjų galiojančios direktyvos.
Šis dokumentas nustatė, kad vasaros laikas įvestas neribotam laikui, tačiau periodiškai būtina įvertinti laikrodžių rodyklių sukiojimo poveikį skirtingų valstybių ūkio šakoms.
Europoje specialistai dar nesutaria, kas svarbiau: minimali vasaros laiko įvedimo nauda energijos taupymui (ekonominis efektas vidutiniškai vertinamas 3-8 proc.), ar žala, daroma žmonių sveikatai.
Pavyzdžiui, bendrovės "Klaipėdos energija" generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys taip pat mano, kad neigiami psichologinio žmonių prisitaikymo prie laiko kaitos padariniai yra ryškesni nei nežymus ekonominis efektas.
Mūsų šalyje tvarka dėl vasaros ir žiemos laiko įsigaliojo 2002 metais. Nuo tada kasmet paskutinį spalio sekmadienį, trečią valandą nakties, įsivedame žiemos, o paskutinį kovo sekmadienį - vasaros laiką.
Geografiškai didžioji Lietuvos dalis (apie 4/5 šalies teritorijos) yra antrojoje - Rytų Europos juostoje. Į pirmąją - Vidurio Europos laiko juostą patenka tik vakarinė Lietuvos dalis.
Riba tarp pirmos ir antros juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau - tarp Kuršėnų ir Telšių.
