Aukso prekeiviams dabar tikras aukso amžius. Pasak vienos tokios įmonės, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, ji aukso parduoda du kartus daugiau – vidutiniškai 45 kilogramus per mėnesį, o tai, išvertus į pinigų kalbą – gerokai virš dvejų milijonų.
„Taip stipriai perka tauriuosius metalus, kad mes beužsisakydami iš tiekėjų siuntas, mes jau jas parduodam praktiškai net negaudami. Tokie dideli tempai yra aukso pas mus ir turbūt pas didžiąją dalį tauriųjų metalų pardavėjų“, – teigia „Florinus LT“ atstovas Karolis Krūminas.
Pašnekovas sako, kad žmonės perka ir mažus, ir ypač didelius aukso kiekius. Esą klientų spektras platus – nuo močiučių, kurios pinigus nori išsaugoti ir sutaupyti, iki stambių investuotojų.
„Dažniausiai žmonės renkasi nuo 1 g. iki 10 g. luitukus dovanoms, tokioms kaip – krikštynoms, gimtadieniams. Didesnius luitus perka nuo uncijos iki kilogramo, tai grynai investiciniais tikslais, ar tiesiog nori pinigus apsaugot nuo infliacijos“, – sako K. Krūminas.
Tačiau žmonės santaupas sudeda ne tik į auksą, puolė pirkti ir deimantus. Kad žėrintys brangakmeniai užkariavo lietuvių širdis, pasakoja vienų deimantų namų įkūrėja, esą per pandeminį laikotarpį jų pardavimai kaip mat šovė į viršų ir toks susidomėjimas neslūgsta.
„Jei pirko prieš pandemiją, tai dabar jau pakilo kaina – 30-40 procentų, tai buvo labai labai įdomus dalykas, niekas to nesitikėjo, visi bijojo, ir pasirodo, kad šoktelėjo tokia paklausa, kad tiesiog yra trūkumas deimantų, ir jų kainos sukilo 30-40 procentų“, – teigia deimantų namų „The Factory Jewellery and Diamonds by Ribas“ vadovė Dana Ribas.
Dana Ribas pasakoja, kad stebi ir tendencingai auganti susidomėjimą ypač brangiais, retų spalvų, ypatingo dydžio bei pjovimo deimantais.
„Žmonės pradėjo domėtis, ateina, ir nori, net jei perka sužadėtuvių žiedą, žiūri, kokia tai investicija, žmonės pradeda domėtis, ateina į susitikimus asmeniškai, klausia ir yra užsakymų jau“, – sako D. Ribas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tuo, kad žmonės pinigines plonina, pirkdami brangakmenius ir auksą, visai nesistebi – sako, kad infliacijos periodais žmonės dažnai būtent taip apsaugo santaupas.
„Istoriškai tokios investicijos būdavo labai populiarios didelės infliacijos laikotarpiais, nes auksas išlaiko savo perkamąją galią ir tampa populiari investicija didelės infliacijos periodais“, – tikina Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad investicijas protinga būtų paskirstyti skirtingomis kryptimis.
„Nemokamų pietų nebūna, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano – tai yra dvi pagrindinės taisyklės investicijos, bet trečioji – nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę“, – įspėja Ž. Mauricas.
Taip, anot jo, sumažinamos bet kokios pinigų praradimo rizikos.
