2010 m. atliktas ketvirtasis Pilietinės galios indeksas išsiskiria tuo, kad jo metu buvo atidžiau nagrinėtos Lietuvos jaunimo, Nepriklausomybės metais brendusių 15-29 metų žmonių, pilietinės nuostatos ir aktyvumas.
Tyrimo duomenys rodo, kad jaunimas turi šiek tiek daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai jos turi visa Lietuvos visuomenė: jaunimo pilietinės galios indeksas 2010 metais buvo 38,9, o visuomenės – 35,5 vieneto iš 100 galimų.
Daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvauja trijose pilietinėse veiklose: aukoja labdarai (56 proc.), eina į aplinkos tvarkymo talkas (50 proc.) ir dalyvauja vietos bendruomenės veikloje (34 proc.). Šios veiklos sutelkia ir daugiausia jaunimo.
Tačiau jose dalyvauja šiek tiek mažesnė jaunimo dalis: aukoja labdarai 48 procentai jaunų žmonių, dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose – 45 procentai, o vietos bendruomenių veikloje – 26 procentai jaunuolių. Kita vertus, didesnė dalis Lietuvos jaunimo dalyvauja veikloje, paremtoje naujų informacinių technologijų panaudojimu (13 proc.), ar renkasi vartojimo prekes, atsižvelgdami į politinius ir etinius motyvus (14 proc.): tokių žmonių dalis visuomenėje sudaro atitinkamai 8 ir 10 procentų.
Daugiau tikėjimo savo galia, mažiau susidomėjimo politika?
Paklausti, kaip elgtųsi, jeigu jiems ir jų aplinkos žmonėms iškiltų vietinės reikšmės problema, pavyzdžiui, šalia gyvenamosios vietos būtų ketinama statyti kenksmingų atliekų perdirbimo gamyklą, jauni žmonės dažniau nurodė, kad imtųsi organizuoti veiklą šiai problemai spręsti (31 proc.). Tokių žmonių dalis visoje visuomenėje yra mažesnė - 22 procentai.
Lietuvos jaunimui yra būdingas optimistiškesnis požiūris į eilinių piliečių galią paveikti visuomenei svarbius sprendimus. Jaunimo pilietinės įtakos suvokimo indeksas yra 56,5, tuo tarpu visos visuomenės pilietinės įtakos suvokimo indekso vidurkis – 47,0 iš 100 galimų.
Lietuvos jaunimas mažiau nei visa visuomenė domisi politinėmis šalies naujienomis: jas kasdien svarbu sužinoti penkiems iš dešimties jaunų žmonių. Tokiomis naujienomis kasdien besidominčių žmonių dalis visoje visuomenėje yra didesnė - 7 iš 10.
2010 metų pilietinės galios tyrime pirmą kartą buvo matuojamas politinis išprusimas. Apklausoje respondentams buvo pateikti 5 klausimai apie Lietuvos politinę sistemą. Jauni šalies gyventojai daug rečiau teisingai atsakė į šiuos klausimus nei vyresni Lietuvos žmonės. Tik 4 iš 10 jaunų žmonių galėjo nurodyti, kokia Lietuvos politinė partija laimėjo paskutinius rinkimus į Seimą bei pozicionuoti šią partiją kairės-dešinės skalėje. Jaunimo teisingų atsakymų į politinių žinių klausimus procentas yra nuo 14 iki 18 procentų mažesnis nei visos visuomenės teisingų atsakymų nuošimtis.
Prezidentė stiprino pozicijas
2007–2008 metais įtakingiausiais asmenimis valstybėje buvo laikomi Seimo nariai. Dešimtbalėje skalėje jų įtakos vertinamas siekė 8,3 balo. 2009-aisiais ir 2010-aisiais šis rodiklis išliko praktiškai toks pats, tačiau sustiprėjo tikėjimas prezidento institucijos galia. 2007 metais šalies vadovo galios vertinimo balas siekė 7,3, o 2010 metais – jau 8,8. Tiesa, šalies vadovas parlamentą pagal šį rodiklį aplenkė 2009 metais – kai buvo išrinkta D. Grybauskaitė.
Vis dėlto, paprašyti apibūdinti, kiek pilietinės įtakos turi jie asmeniškai, respondentai skyrė sau žemiausią vietą – įvertino savo galimybes vidutiniškai 2,8 balo. Tiesa, per ketverius metus jis paaugo nuo 2,3 balo.
