Lietuviai linkę nevienodai vertinti skirtingų teismų darbą - labiausiai jie pasitiki Aukščiausiuoju bei Konstituciniu Teismais, nors bendrąja prasme šalies teismų sistema pasitikima menkai.
Tokios tendencijos paaiškėjo šių metų gegužę viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą.
Teismų sistema apskritai pasitiki tik 19 proc. gyventojų, o 34 proc. sakosi jais nepasitikintys. Tačiau Aukščiausiasis ir Konstitucinis Teismai šioje nepasitikėjimo grandinėje sudaro išimtį - jais pasitiki po 42 proc. apklaustųjų.
Kad nepasitiki Aukščiausiuoju Teismu, teigė tik 11 proc. respondentų, tokią pačią nuomonę apie Konstitucinį Teismą išreiškė 14 proc. apklausos dalyvių.
Vyriausiuoju administraciniu teismu pasitiki 34 proc., o nepasitiki 14 proc. gyventojų.
Pastebėtina, kad pusė šalies gyventojų išvis neturi nuomonės apie teismus, bet iš esmės visuomenės pasitikėjimas skirtingais Lietuvos teismais nuo 2007-ųjų rudens nepasikeitė.
Į klausimą, ar Lietuvos piliečiai turi turėti teisę apskųsti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Aukščiausiajam Teismui, teigiamai atsakė 78 proc. respondentų, 4 proc. išreiškė neigiamą poziciją, o 18 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
2007-ųjų rugsėjį teisę skųsti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Aukščiausiajam Teismui turėti norėjo 82 proc. gyventojų.
Seime svarstomas naujos redakcijos Teismų įstatymas, kuris vertinamas kaip ypač svarbus teisės aktas, reformuosiantis ne itin subalansuotą ir daug kritikos nuolat sulaukiančią Lietuvos teismų sistemą.
Svarstymų metu ypatingai daug dėmesio skirta bendrosios praktikos teismų ir administracinių teismų santykiams apibrėžti, ginčytasi, ar piliečiams turi būti suteikta teisė apskųsti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Aukščiausiajam Teismui.
Parlamentarai yra negalutinai pritarę Seimo nario Algimanto Matulevičiaus bei dar trylikos seimūnų pataisai, kuri nustato, jog Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas nagrinėjantis administracines, civilines, baudžiamąsias bei kitas bylas.
Lietuvoje egzistuoja bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Pirmieji nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, o antrieji - administracines. Pritarus parlamentarų siūlomai pataisai, kad AT yra vienintelė kasacinė instancija visų tipų teismų bylose, išeina, jog AT gali tapti ir bendrosios kompetencijos, ir specializuotu teismu.
Tokią pataisą seimūnai pasiūlė norėdami paspartinti administracinių teismų darbą, nes esą jose bylos užsiguli, be to, neva jie piktnaudžiauja suteiktomis galiomis. Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad administraciniai teismai veikia puikiai ir nevertėtų griauti nusistovėjusios sistemos.
