„Aš esu tokioje labai įdomioje patalpoje. Tai yra vadinamoji „beide“ kamera. Joje išnyksta bet koks aidas. Ir netrukus čia bus atliekamas mikrobangų sistemos bandymas. Ją kuria mūsų mokslininkai. Ir ateityje ji galės ore numušti, nukenksminti pavojingus dronus“, – pasakoja žurnalistas.
Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas Paulius įjungia vadinamąjį droną ir nukreipia į jį mikrobangų spindulius. Skraidyklė tampa nebevaldoma.
„Pultelis nereaguoja, dronas bando skristi… Ir daugiau drono jau nepavyktų pakelti. Gyvoje situacijoje dronas, jei būtų skridęs, jis pakrypo link mūsų. Tokiu atveju galiniai propeleriai sukosi greičiau nei priekiniai, jis apsiverstų ir nukristų. Elektronika pradeda kvailioti“, – pasakoja Paulius.
Žinoma, padidinus galingumą, skraidyklę galima ir iškepti, bet tuomet bandymai kainuotų labai brangiai.
Ir tai tik viena iš daugelio mūsų mokslininkų karinei pramonei kuriamų inovacijų. Pavyzdžiui, yra išbandomas ir tų pačių mikrobangų šaltinio detektorius. Jis esą padėtų apsaugoti žmones nuo tokių atakų, kokios, kaip manoma, buvo įvykdytos prieš Amerikos diplomatus Kuboje 2016 m. pabaigoje.
„Daugybė nepaaiškinamų negalavimų, tarp jų ir galvos problemos privertė Valstijas grąžinti namo diplomatus iš Kinijos ir ambasados Kuboje. Jie sakė jautę pykinimą, stiprius garsus, klausos praradimą...“, – sako Paulius.
„Ir dabar yra įtarimas, kad tai yra mikrobangų ataka, panaudota prieš ambasadorius. Ir esant tokiems jau įvykiams labai stipriai išaugo susidomėjimas, kaip galima detektuoti bangas mikrobangų. Ir kaip galima prieš jas kovoti“, – pasakoja FMTC inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.
Mūsų mokslininkai giriasi kuriantys ir terahercinius detektorius, kurie nepakenkdami žmonėms, kaip kad rentgeno spinduliuotė, galės aptikti sprogmenis.
„Gali atskirti, kur yra sprogmuo, o kur yra tiesiog ledinukai“, – sako K. Stašys.
O dalį Lietuvos karių nuo kulkų jau saugo ir mūsų mokslininkų kurtos neperšaunamos liemenės, kurios netrukus bus dar patobulintos.
„Mūsų tas pats tekstilės padalinys kuria naują technologiją, skirtą karių atvėsinimui ir šildymui. Šildanti tekstilė jau yra sukurta ir baigiamieji taškai dedami ant jos, kad jau būtų galima ją naudoti praktikoje. Šaldanti tekstilė kuriama ir mes esame tvirtai užtikrinti, kad mes ją sukursime. Ir galutinis produktas būtų šildanti, šaldanti neperšaunama liemenė, pritaikyta bet kokioms sąlygoms“, – sako K. Stašys.
Kai kurios karinės technologijos įslaptintos ir apie jas labai detaliai papasakoti mokslininkai negali. Bet, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto specialistų tobulinamais lazeriniais ginklais – simuliuojančiais ir atatranką, ir garsą – mūsų kariai ir pareigūnai naudojasi jau ne vienus metus.
O tų pačių Kauno mokslininkų kuriamos raketos taikiniai, skirtos STINGER sistemai bandyti – jau išbandomos ir NATO pratybose.
„Pavyzdžiui, šūvis iš kovinio raketinio komplekso artimojo nuotolio keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai yra labai labai brangu. Mūsų įranga ji aplamai leis visą šaudymą imituoti nenaudojant kovinių raketų. Tai čia galite įsivaizduoti – mokymo efektyvumas, personalo specialistų parengimo kokybė bus žymiai aukštesnė“, – sako KTU profesorius Algimantas Fedaravičius.
Lietuvos mokslininkų karybos pramonei kuriamos inovacijos esą neretai neturi ir analogų pasaulyje, todėl domina užsienio šalis. Kai kurie išradimai viešai NATO partneriams bus dar tik pristatyti.
