BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa atskleidė, kad Seimo metų veiklos rezultatais nepatenkinta didžioji dalis tautos.
Net 45 proc. apklaustųjų Seimo narių darbą įvertino blogai, tik 13 proc. – gerai, o 42 proc. susilaikė nuo vertinimų.
Ketvirtadalis – nusivylę
Rezultatai padalinti į atskiras grupes. Štai 23,6 proc. nurodė, kad pirmieji Seimo darbo metai buvo blogesni nei jie tikėjosi, o 20,9 proc., kad vertina blogai, tačiau ir nesitikėjo, kad bus gerai.
Tik kas dvidešimtas Lietuvos gyventojas (5,2 proc. apklaustųjų) pasakė, jog Seimas dirbo geriau nei jie tikėjosi. 8 proc. įvertino gerai, kaip ir tikėjosi.
Labai didelė dalis, trečdalis apklaustųjų, nurodė, kad Seimo darbo nevertina nei blogai, nei gerai, o dar 9 proc. pasakė neturintys nuomonės šiuo klausimu.
Rezultatai Seimo pirmininko nestebina
„Nenustebino toks rezultatas ir tas rezultatas užtikrina tęstinumą, kaip ir buvo. Ar iš viso reikia tokius tyrimus daryti, jei 25 metus nesikeičia rezultatas?“, – vertino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Jis pridėjo, kad nuolatinė opozicijos kritika taip pat prisideda prie neigiamo Seimo veiklos įvertinimo.
VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad šie rezultatai patvirtina ir kitus jau atliktus rezultatus – Seimo institucija pasitiki mažiausia dalis apklaustųjų.
„Visų pirma yra objektyvios priežastys, kodėl būtent šio Seimo darbo yra mažai nusivylusių. Per rinkimų kampaniją girdėjome daug pažadų, kad jei bus išrinkti valstiečių žaliųjų sąjungos politikai, tai sakė, kad Seimas dirbs geriau, dorai ir efektyviai. Ir dalis tų, kurie su šia partija pateko į partiją buvo arba naujokai politikoje apskritai, arba naujokai Seime. Ir jiems reikia mokytis, užima laiko susivokti ką reiškia teisėkūros procesas“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Aš vis dar mokausi“, – konferencijoje pridūrė V. Pranckietis.
R. Vilpišausko teigimu, dėl to reikia matyti ir tą pusę, kad jie dar turi mokytis šio darbo. Kitas svarbus aspektas, kas galėjo lemti tokį rezultatą – daugybė skandalų.
„Bent trims Seimo nariams apkaltos idėja apsvarstoma. Aišku, kad tokio pobūdžio istorijos, kurios gana greitai prasidėjo veikia neigiamai. Prisiminkime ir buvusios valstiečių sąjungos narės (Gretos Kildišienės – tv3.lt) istoriją, tai nedidina pasitikėjimo Seimu ir jo veikla.
Be to, dalis visuomenės turi nepagrįstus lūkesčius Seimo atžvilgiu. Kiek girdžiu iš kitų šaltinių, tikisi, kad Seime vyraus vienybės dvasia, kaip Sąjūdžio laikais. Mato nuolatinius ginčus dabar, konfliktus tarp pozicijos ir opozicijos ir dėl to taip pat vertina neigiamai Seimo darbą. Bet tokie lūkesčiai nepagrįsti, nes demokratijoje opozicija ir turi kritikuoti poziciją.
Jis prideda, kad daugelyje šalių parlamentarai yra vertinami kritiškai. Tačiau Estijoje estai taip kritiškai savo parlamentarų nevertina, kaip lietuviai.
Darbai: alkoholis ir urėdijos
Kovodamas su paplitusiu alkoholizmu, Seimas birželį nusprendė, kad nuo 2018 metų bus uždrausta alkoholio reklama, jis bus parduodamas tik asmenims nuo 20 metų, trumpės pardavimo laikas, tačiau sprendimą dėl specializuotų parduotuvių atidėjo.
Parlamentarai liepą atvėrė kelią urėdijų reformai – numatyta, kad valstybinių miškų valdymas bus sutelktas vienoje įmonėje, bet reformos įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.
Po kai kurių pataisų liepą įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, palengvinęs darbuotojų atleidimą. Vasarį Seimas įstatymu įtvirtino fizinių bausmių vaikams draudimą, o rugsėjį patvirtino vaiko teisių apsaugos reformą.
Seimas taip pat sustiprino Lietuvos įsitraukimą į NATO ir priėmė sprendimus, kuriais siekiama blokuoti Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomą Astravo atominę elektrinę.
Skandalai: korupcija ir Rusija
Per pirmuosius darbo metus Lietuvą sudrebino keli politinės korupcijos skandalai – teisėsauga įtarimus pateikė Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Anksčiau įtarimai pateikti partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimų sulaukęs parlamentaras Gintaras Steponavičius pasitraukė iš liberalų gretų.
Dėl įtartintų ryšių su Rusija socialdemokratui Mindaugui Basčiui pradėta apkalta, o Kęstutis Pūkas sulaukė apkaltos ir kaltinimų seksualiniu priekabiavimu.
Seimo Antikorupcijos komisija tyrė socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje ir galimą interesų konfliktą. Žiniasklaidos dėmesio centre ilgą laiką buvo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir vėliau iš Seimo pasitraukusios Gretos Kildišienės santykiai.
Šią savaitę policija pradėjo tyrimą dėl įtarimų, jog Seimo narys Linas Balsys galėjo automobilį vairuoti neblaivus. Jo šeima pranešė, kad Seime nesirodantis politikas šiuo metu yra gydytojų ir artimųjų globoje. „Valstiečiai“ savo ruožtu inicijuoja apkaltą konservatoriui Vytautui Juozapaičiui dėl jo koncertinės veiklos.
Iššūkiai: stabilumas ir emigracija
Veiklos metinių nesulaukė ir porinkiminė valdančioji „valstiečių“ bei socialdemokratų koalicija. Iš jos nusprendus trauktis daliai socialdemokratų, „valstiečiai“ gali susidurti su iššūkiu užsitikrinti daugumos paramą svarbiems sprendimams. Politikams didėja spaudimas imtis ryžtingos mokesčių reformos, kad sumažintų didžiulę socialinę nelygybę.
Seimas birželį patvirtino abstraktų planą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, tačiau reali reforma galėtų įvykti tik priėmus konkrečius sprendimus ir pakeitus įstatymus.
Įvertinę Konstitucinio Teismo poziciją ir emigrantų lūkesčius, parlamentarai turės apsispręsti, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės praplėtimo. Seimo darbotvarkėje taip pat turėtų atsidurti valstybės tarnybos reforma, tačiau Vidaus reikalų ministerijos projektas jau sulaukė daug kritikos.
Dominuoja „valstiečiai“
Seime daugiausia dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Ši partija delegavo Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, „valstiečių“ frakcijoje yra 56 parlamentarai. Konservatoriai Seime turi 31 atstovą.
Po nesutarimų dėl tolesnio darbo valdančiojoje koalicijoje socialdemokratai skilo į dvi grupes – partijos pirmininko Gintauto Palucko šalininkai turi septynis atstovus, o koalicijoje pasilikusią Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją sudaro 12 narių, įskaičiuojant du „darbiečius“.
Liberalai Seime turi 13 Seimo narių, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – aštuonis atstovus, septyni parlamentarai dirba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje, šeši politikai priklauso Mišriai Seimo narių grupei.
Seimas į pirmąjį posėdį susirinko prieš metus ir vieną dieną – 2016 metų lapkričio 14 -ąją.
Tyrimo metu spalio 14-29 dienomis apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Paklaida siekia 3,1 proc.
