Emigrantai iš Lietuvos užsienio spaudos kriminalinių naujienų skiltyse - jokia retenybė. Nors tarp nusikaltėlių, turinčių lietuviškus pasus, Italija nėra labai populiari, ir čia plušantys vertėjai gali papasakoti ne vieną graudžią, o kartais ir komišką istoriją apie mūsų tautiečių „žygdarbius“ Apeninų pusiasalyje.
Vertėjų altruizmas
Italijoje nė vienas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas, kuriame lietuvis tampa įtariamuoju, nepraeina be vertėjo, nes daugeliui mūsų tautiečių nepakanka italų kalbos žinių. Vertėjas tampa svarbiu tarpininku, įtariamojo itališku balsu, rašo „Respublika“.
Pasak vertėjų, darbas teismuose yra sudėtingas ir ekonomiškai ne itin naudingas. Vertėjo paslaugų įkainiai labai maži, o atlygio kartais sulaukiama tik po metų. Italijoje yra oficialus teismo vertėjų sąrašas, į kurį įtraukiami asmenys, išlaikę daugybę egzaminų ir gavę specialią atestaciją. Tuomet jie įsipareigoja bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis visais atvejais, kai yra kviečiami. Teisė atsisakyti apribojama iki minimumo.
Tiesa, yra ir neoficialusis sąrašas, kurio reikalavimai vertėjams ne tokie griežti, todėl jame lietuvių yra daugiau. Dažniausiai tai merginos ar moterys, jau ilgą laiką gyvenančios Italijoje ir puikiai kalbančios itališkai.
Bendradarbiauti su teisėsauga jos ryžtasi ne tiek dėl materialinio atlygio, kiek dėl neįkainojamos patirties, o kartais vedamos tautiškumo paskatų. Tačiau net ir labai norėdamas vertėjas negalėtų padėti įtariamajam. Apklausos metu pareigūnai akylai stebi pokalbį su įtariamuoju, kontroliuodami, kad nebūtų nukrypta į jokius asmeniškumus.
Bylose lietuviams padedantys vertėjai turi laikytis konfidencialumo, todėl „Respublikos“ kalbintų moterų ir jų „didvyrių“ vardai pakeisti.
Rumunai ir lenkai – nepralenkiami
Vertėja Vilma pasakojo, kad dažnai iš akių matyti, jog suimtas lietuvis nebyliai prašo pagalbos, tačiau niekada negali tikėti viskuo, ką pasakoja. „Išsiaiškinti tiesą - pareigūnų ir teisėjo darbas. Emocijas privalu palikti už durų, susikaupti ir atsakingai dirbti savo darbą. Vertėjaujant tokiose situacijose negali likti vietos interpretacijoms. Ne paslaptis, kad net ir menkas netikslumas gali tapti lemiamas“, - „Respublikai“ pasakojo Vilma.
Moteris Italijoje per keletą metų vertėjavo daugiau nei dešimtyje kriminalinių procesų. „Iš pradžių jausdavau didelę įtampą. Nejauku vykti į kalėjimą, pereiti detalų patikrinimą, girdėti, kaip už nugaros vienos po kitų užsidaro sunkios grotuotos durys, ir stebimai pareigūnų kalbėtis su įtariamuoju“, - prisimena vertėja.
Per visą darbo istoriją Vilmai teko susidurti su įvairaus plauko nusikaltėliais. Negalėdama atskleisti detalių ir smulkmenų, vertėja teigė padariusi išvadą, kad Italijoje lietuviai nusikalsta gana retai.
„Mūsų kaimynų lenkų ar naujųjų Europos Sąjungos narių rumunų vertėjai dirba visais etatais. O mus kviesdavo gana retai“, - teigė Vilma.
Kalėjimas saldesnis nei gimtinė
Lietuvaitei neteko vertėjauti nė vienam ilgą laiką Italijoje gyvenančiam lietuviui. Daugelis jų buvo atvykę trumpam, atlikti nusikaltimo, pasisvečiuoti ar dirbti laikino darbo. Įprasta situacija: dvi merginos susikibo su trečiąja, įvyko muštynės ir įsikišo policija.
Paaiškėjo, kad lietuvaitė, viena iš kivirčo iniciatorių, yra po įvairias pasaulio šalis keliaujanti prostitutė, sumaniusi paauklėti kitą tautietę, to paties amato atstovę.
Kiekviena byla labai savotiška, individuali. Vilmai yra pasitaikę vertėjauti ir gana komiškoje situacijoje.
„Suėmė jauną vaikinuką, kuris stengėsi nuo kažko pasislėpti ir nė už ką nenorėjo būti sugrąžintas į Lietuvą. Pareigūnai jam pateikė ultimatumą: arba deportacija be teisės grįžti į Italiją ir kurį laiką įvažiuoti į Europos Sąjungą, arba trijų mėnesių įkalinimas Italijos kalėjime, - prisimena vertėja. - Jaunuolis visais įmanomais būdais stengėsi pareigūnus įtikinti uždaryti jį į kalėjimą. Kita vertus, gal ir galima suprasti jo pasirinkimą. Italijoje kalėjimuose nėra jau taip blogai. Aktyviai reiškiasi įvairūs kalinių judėjimai, reikalaudami vis geresnių sąlygų. Galimybės žiūrėti televizorių ir sportuoti sporto salėse jiems negana. Dabar siekiama sumažinti kalinių skaičių kamerose“.
Teisėjas pyko dėl vyno
Kita vertėja Irma, taip pat jau keletą metų bendradarbiaujanti su teismais, sutiko, kad lietuviai Italijoje nėra pagarsėję nusikaltėliai. Irmos manymu, taip yra todėl, kad Italija nėra lietuvių ekonominės emigracijos tikslo šalis, kaip Jungtinė Karalystė, Airija ar Ispanija, todėl ir imigrantų iš Lietuvos nėra daug.
„Dažniausiai čia atvyksta merginos ar moterys, sukūrusios šeimą su italu, kitaip „meilės emigrantės“, studentai, kurių pagrindinis tikslas - studijos. Kai kam iš jų pasitaiko įsivelti į kokį kivirčą“, - „Respublikai“ sakė Irma.
Įvairaus masto finansinės aferos, turto grobstymas, sukčiavimas, narkotinių medžiagų ar ginklų laikymas, vagystės, muštynės, prostitucija - pagrindiniai lietuviams inkriminuojami nusikaltimai.
Irma prisimena ir vieną kuriozišką atvejį, kai teko vertėjauti vargšų prieglaudoje gyvenančiam lietuviui.
„Niekam nežinomais keliais žmogelis atsidūrė Italijoje ir galiausiai apsigyveno prieglaudoje, ten gaudavo nakvynę ir pavalgyti. Susirado draugą lenką, su juo po vienos vakarienės nusprendė, kad nuotaiką galėtų praskaidrinti vyno šlakelis. Žinoma, prieglaudoje gyvenančių varguolių piniginėse švilpauja vėjai, taigi juodu parduotuvėje bandė pasivogti butelį vyno, - juoko ašarų nesulaikė Irma. – Apsaugos darbuotojas, pastebėjęs vagystę, juos iškart sulaikė ir perdavė policijai, ten jie buvo uždaryti į areštinę. Taigi vykau vertėjauti dėl nepavykusios vyno butelio vagystės. Prisimenu, kad didelės tokio smulkaus nusikaltimo tyrimo išlaidos labai papiktino teisėją“.
Apsukraus italo pinklės
Anot kalbintų vertėjų, pasitaikydavo, kad italai, tuščiais pažadais apsukę naivioms lietuvaitėms galvą, įtraukdavo jas į nusikalstamą veiklą.
Neturėdamos kur dingti merginos dangstydavo bendrininkus ir neretai pačios tapdavo pagrindinėmis įtariamosiomis.
Kartais tereikia akimirkos, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis, kaip nutiko vienai lietuvaitei, vardu Vaida. Mergina dirbo Italijoje, susirado širdies draugą - pasiturintį, patrauklų, mokantį rodyti dėmesį.
Po kiek laiko pora, matydama, kad meilė blėsta, nusprendė išsaugoti draugiškus santykius. Buvę įsimylėjėliai susitikdavo išgerti kavos ar pavakarieniauti. Po vieno tokio susitikimo policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo važiavo Vaida ir buvęs mylimasis. Pareigūnams kruopščiai patikrinus mašiną, Vaidos rankinėje buvo rastas šaunamasis ginklas, kurio laikyti ji, žinoma, neturėjo teisės.
Liūdnas gražios meilės istorijos finalas: italas išsisuko nuo sunkių kaltinimų, o Vaida, neturėdama nei stipraus užnugario, nei pasiturinčių tėvų, atsidūrė itališkoje belangėje.
Aušrinė Kutkienė
