Mažeikių rajone gyvenanti Gitana Perminienė grybus randa netoli savo namų. Moteris mėgaujasi pasivaikščiojimu gamtoje, stebi kokie gyvūnai lankosi miške, bet neretai pavyksta rasti ir įvairių gėrybių.
„Dažniausiai išeinu grybauti į mišką, kuris yra maždaug 10-imt metrų nuo mano namų. Visus grybus randu savuose plotuose. Grybų aplink namus yra tiek, kad jeigu jie dygs ir toliau, gali išplisti ir į mūsų sodybą. Man patinka būti gamtoje ir stebėti kokie žvėreliai ten lankosi. Kartais randu po lietaus įspaustas letenas. Kartais lūšys, stirnos, elniai ir šerniokai prabizdena, o kartais kiškiai, lapės ir barsukai prasieina”, – įspūdžiais dalinasi grybautoja.
Gitana teigia, kad turi savo gudrybių kaip surinkti kuo daugiau didesnių grybų: „Niekada neimu peraugusių, mažų grybų. Jeigu randu baravyką su minkštu kotu, palieku jį gamtai, nes tai reiškia, kad grybe yra įnamių.”
Kartais tereikia tik įdėmiai stebėti žemę
Nors Neringa Bagavičė grybavimo gudrybių neturi, grybų vis tiek ieško įvairiuose Lietuvos miškuose. Grybavimas moteriai yra neatsiejama gyvenimo dalis. Šį kartą gausybę grybų jai pavyko rasti Šiaulių rajone.
„Konkrečių vietų kur grybauti neturiu, važiuoju ten, kur traukia. Šiuos grybus radome Šiaulių rajone, pusiaukelėje link Gruzdžių. Grybavimas man reiškia labai daug. Patinka pats procesas, grynas oras, miško grožis – tai labai atpalaiduoja ir išvalo galvą. Grybavimo ypatumų neturiu, tiesiog vaikštau ir akylai stebiu žemę”, – sako Neringa.
Grybauja nuo vaikystės
Biržų rajone gyvenanti Kristina Siurbikienė grybauja nuo vaikystės ir savo gyvenimo be šios veiklos neįsivaizduoja. Dažniausiai grybų ieško savo gimtajame mieste, o juos suradusi išdalina draugams.
„Dažniausiai grybauju Panevėžio Žaliojoje girioje. Šiuos grybus taip pat ten radau. Grybauju labai jaunuose eglynuose, kur eiti reikia susilenkus. Šia veikla užsiimu nuo tada kai save atsimenu – tai mano laisvalaikis ir hobis. Grybauju savo malonumui, grybų nepardavinėju, o perteklių išdalinu draugams ir pažįstamiems”, – teigia grybautoja.
Moteris mano, jog dažniausiai grybautojų klaida, jog jie pasirenka netinkamas grybavimo vietas, neatsižvelgia kur dygsta bei kokio tipo miškuose grybai auga.
„Dažnai žmonės ilgai pravaikščioję nieko neranda. Visada reikia atidžiai stebėti miškus ir ieškoti įvairių vietų. Vien tai, kad atvažiuoji iki miško ir ieškai grybų, dar nieko neduoda. Reikia atsirinkti miško ir paklotės tipus. Šiuo metu grybai daugiausiai dygsta labai jaunuose eglynuose, tad grybų reikia ieškoti pušynuose, o lapuočiuose to daryti neverta”, – sako Kristina.
Grybų ieškojimas gali būti azartiška veikla
Grybautoja Jūratei Mieliaukytei grybų pavyko rasti Zarasų rajone esančiame mišriame miške. Moteris sako, jog šį kartą jai tiesiog pasisekė rasti gausybę grybų ir savo metodų kaip jų ieškoti neturi.
„Grybaudama jaučiu džiaugsmą, laimę, ramybę. Patinka, kai jaučiu miško kvapą ir pasimiršta kasdienybė, rutina. Kartais ieškant grybų paima azartas”, – įspūdžiais dalinasi Jūratė.
