Kelionė į karščiausią pasaulyje karinį tašką - Iraką - Lietuvos žurnalistams prasideda ant darbo stalo pildant aibę įvairiausių dokumentų ir net neįtariant, kad vizito organizatoriai - Didžiosios Britanijos Karališkosios karinės oro pajėgos - primins padriką skruzdėlyną.
Atvykus į karinę oro bazę tenka sužinoti, kad lietuvių sąrašuose kelionei į Irako Basros regioną neva nėra, skrydis atidėtas vienai parai, o karių viešbutyje paprasčiausiai nėra vietos. Malonus britas paaiškina, kad lietuviai vėlų vakarą gali dumti už 100 mylių į kitą bazę ir bandyti ieškoti nakvynės ten.
Tačiau tai - tik smulkmenėlės, palyginti su nuotykiais, kuriuos teko patirti pačiame Irake bei bandant grįžti į gimtinę.
Miegokite lauke
Kelionei į Irako Basros regioną, kuriame Danų bataliono sudėtyje jau beveik pusę metų tarnauja pusšimtis Lietuvos karių, pradėti ruoštis tenka nuo biurokratinių smulkmenų.
Užpildžius dokumentus, reikia vykti į Londoną, pasisvečiuoti Irako ambasadoje bei gauti Irako vizą. Ji kainuoja 25 svarus (per 125 litus). Pačioje ambasadoje taip pat privalu užpildyti įvairias anketas bei nerimauti, kad diplomatinė įstaiga staiga užsidarys, jei į nesvetingąją šalį bandys grįžti įtariamas teroristas. Kiekvienu tariamo aliarmo atveju prie ambasados atlekia iki dantų ginkluoti britų policininkai.
Vėliau - kelionė į 100 kilometrų nuo Didžiosios Britanijos sostinės esančią karališkąją oro pajėgų bazę Brize Norton. Tai šiuo metu laikinai uždarytas oro uostas su kariams skirta infrastruktūra.
Lietuvos žurnalistų atvykimo dieną kontrolės patikrinimo poste buvo pranešta, kad planuotas skrydis į Basrą sausio 25 dieną neįvyks. Tomis dienomis dėl neaiškių priežasčių atidėta iš viso apie 70 skrydžių.
Galų gale išsiaiškinus, kad lietuviai vis dėlto yra keleivių į Basrą sąrašuose, maloniai pasiūloma nuvykti į terminalą ir paprašyti nemokamos nakvynės Brize Norton "Gateway House" karių viešbutyje.
Kadangi oro bazė didžiulė, į terminalą veža specialiai užsakytas autobusas. Jo laukiantys britų kariai nesivaržydami savo šauniuoju anglišku dialektu garsiai keikia valdžią dėl atidėto skrydžio.
Terminale, kuris yra savotiška patikrinimų mėsmalė, tenka išgirsti patvirtinimą, kad skrydis į Basrą atidėtas parai bei naujieną - "Gateway House" neva yra visiškai užpildytas.
"Nėra jums kambarių, nes viešbutis perpildytas. Nieko aš negaliu padaryti. Gal mėginkite vykti į kitą bazę, gal ten jums padės", - šaltai ir mandagiai atrėžia terminalo tarnautojas.
Lietuviai nebūtų lietuviais, jei neimtų ragais ir nagais reikalauti savo, tačiau po pusvalandžio derybų ir aiškinimo, kad dar Lietuvoje buvo užpildyta galybė dokumentų ir kambariai turėtų būti užsakyti, tenka išgirsti, kad kambariai pas juos nėra užsakomi. Galų gale dviviečius apartamentus vis dėl to gavome.
Bazėje - pigiau
"Gateway House" - tarpinė stotelė į tarptautines misijas vykstantiems kariams iš visos Didžiosios Britanijos, taip pat ir NATO valstybių atstovams.
Viešbutyje yra keletas jaukių laukimo kambarių su minkštaisiais kampais, skirtų karininkams, šeimoms, paprastiems kariams.
Norint sutrumpinti laukimo naštą, galima pažaisti azartinius žaidimus lošimų automatais, pašaudyti į "blogiukus" kompiuteriniuose žaidimuose, patikrinti taiklumą amerikietiško biliardo partijoje, sulošti stalo futbolą ar pasimėgauti gaiviaisiais ir kitais gėrimais.
Karių malonumui nuo 19 iki 23 val. veikia baras, o jame - dvigubai mažesnės kainos, nei bet kokioje kitoje maitinimo įstaigoje Anglijoje. Bokalas "Guinness" alaus ten kainuoja vos apie 8 litus, "Foster's" - apie 6 litus, todėl kariai noriai panardina lūpas į tirštą salyklinio gėrimo putą.
Kuklų alkoholinių gėrimų gurkšnojimą nustelbia žvėriški futbolo aistruolių riksmai - britams kitos programos televizoriaus ekrane neegzistuoja, jei rodomas futbolas.
Tačiau jei įvartis įmušamas į saviškių vartus, įtūžį britai cigaretės dūmu malšina tik lauke, mat visoje bazėje yra nuolat įjungta priešgaisrinės apsaugos sistema ir rūkymas patalpose griežtai draudžiamas.
Kambariuose rengiantis nusiprausti tų, kurie Anglijoje vieši pirmą kartą, laukia netikėtumas - britai pripažįsta tik dviejų vandens maišytuvų sistemą. Ties kriaukle styro vienas karšto ir vienas šalto vandens maišytuvas. Išmoningas užsienietis turi suprasti, kad reikia užkimšti kriauklę, prileisti ją vandens iš abiejų maišytuvų ir tik tada rūpintis savo švara.
Kambariuose yra mažam vaikui skirta lovytė bei užrakintos durys į gretimą kambarį, kurio gyventojai naktimis sutartinai ausį malonina knarkimo serenadomis. Lygiai aštuntą ryto žvalus moters balsas per kambariuose įrengtus garsiakalbius praneša: "Kelkitės, kelkitės! Jau aštuonios, galite eiti pusryčiauti!"
Jonvabalių švieselės
Angliški pusryčiai - šiek tiek erzinantys įnoringą, prie gero maisto pripratusį lietuvio skrandį. Dėl sausų pusryčių skųstis negalime, tačiau popieriaus plonumo pakeptas kumpis, celiuliozę primenančios dešrelės bei kapota neaiškaus paukščio kiaušinienė verčia išgerti dvigubai daugiau skysčių, nei įprastai.
Gal nuo kiaušinienės, o gal nuo pigaus alaus britų kariai sekė pasakas apie būsimąją, išsiilgtą kelionę į Basrą.
Vienas cigaretės galiuką įmantriai tarp dviejų priekinių dantų tarpo laikęs jaunuolis "Vakarų ekspresui" karštai įrodinėjo, kad 26-osios dienos skrydis į Iraką vyks per Kataro valstybę. Neva iki jos skristi teks keleiviniu, o vėliau - kariniu orlaiviu.
Dar kitas ūgtelėjęs škotas burtininko išraiška atskleidė, kad vykti teks griozdu, vardu "Herkulesas", nuo kurio variklių skleidžiamo garso į Iraką galima nuvykti iš anksto "kontūzytam".
Tačiau ilgai laukto skrydžio rytmetį priešakyje sušmėžavo albatroso baltumo komfortinis "TRISTAR CMK 2" gražuolis, į kurį visiems teko sėsti dviem valandomis vėliau, nei planuota - britų kariuomenės atsakingi pareigūnai nesugebėjo laiku sutvarkyti skrydžiui reikalingų dokumentų.
Apie 300 žmonių talpinantis turbinomis varomas lėktuvas pakilo gerokai popiet, už nugaros palikdamas didžiulį keliasdešimt kilometrų nuo Brize Norton esantį oro uostą Fair Ford.
Skrydžio į Basros (ne Kataro) oro uostą trukmė - maždaug 6 valandos.
Europos žemyno žiburiai priminė gelsvomis lemputėmis spindinčią kalėdinę eglutę. Šis vaizdas buvo sudraskytas į gabalus vos įskridus į Aziją, Artimuosius Rytus.
Vien žvilgsnis pro iliuminatorių išdavė, kad už jo - jau Irakas. Visišką tamsą keitė tik padrikos mažytės jonvabalių ugnelės, reiškiančios naftos siurbimo bazių šviesą.
Aklas nusileidimas
Lėktuve - tikra maisto orgija. Arbatos ir kavos - prūdai, gali traškinti įvairiausius sausainius, o pagrindinį patiekalą leidžiama valgyti du kartus. Baltame padaže patiekta kepta vištienos krūtinėlė su ryžiais ir troškintomis daržovėmis atperka visus žemėje patirtus nemalonumus dėl atidėto skrydžio ir nesklandumus dėl kambario.
Jau Irake orlaivio kapitonas griežtu balsu liepia visiems užsimauti šalmus ir neperšaunamas liemenes.
Britų karių ir žurnalistų liemenės skirstomos pagal saugumo lygius. Pirmojo lygio liemenė apsaugo nuo skeveldrų, ji - plona, be jokio metalo. Antrojo - įdėtos neperšaunamo metalo plokštės, kurios iš priekio ir nugaros apsaugo širdį bei krūtinkaulį. Būtent tokias integruotas liemenes ir teko vilkėti.
Likus pusei valandos iki nusileidimo, liepiama savotiškomis langinėmis užtemdyti langus bei įspėjama, kad užges šviesa ir paties lėktuvo viduje.
Ūmai prityla lėktuvo varikliai, salone įsivyrauja tyla. Vaizdas primena kino filmo apie Afganistaną "Devintoji kuopa" epizodą, kai vos pakilęs buvo numuštas pilnas karių keleivinis lėktuvas.
Pusė valandos laukimo. Paleis priešlėktuvinę raketą irakiečių radikalai, ar ne. Tik vėliau, bendraujant su lietuviais kariais teko sužinoti, kad Irake, lėktuvui leidžiantis ar kylant, jo skridimo trajektorijoje ant žemės prieš kelias valandas yra iššukuojama teritorija ir patikrinama, ar ten nėra smogikų.
Kariai pasakojo, kad yra ne kartą bandyta pasikėsinti numušti keleivinius lėktuvus. Šį kartą nusileisti pavyksta sėkmingai, be incidentų, tačiau Basra, ironiškai vadinama svetingąja, pasitinka lietumi ir purvynais.
Žurnalistus pasitikęs Didžiosios Britanijos "Dykumų žiurkių" divizijos štabo kapitonas Eugenijus Lastauskas, vilkintis civiliais rūbais, tarsteli, kad tokio lietaus Basros regione jau nebuvo apie pusę metų.
Sužinome, kad keletą valandų teks praleisti britų stovykloje, palapinėje. Pirmąją vizito naktį nuotaiką praskaidrina šmaikštus užrašas šalia dušo patalpų. Įsitikiname, kad vanduo Irake - vertybė, todėl kariai yra raginami taupyti vandenį.
Besimaudant vandens čiurkšlę patariama leisti ne ilgiau nei 20 sekundžių. Vanduo į Basros regiono stovyklas yra gabenamas iš kaimyninės Kuveito valstybės.
Šia proga pakabintas raštelis, o jo pabaigoje - sakinys: "Think about the others". Išvertus: "Pagalvok apie kitus". O kariai vietoje "h" raidės žodyje "others" įrašė "t". Išvertus - "Pagalvokite apie ūdras".
Dienraštis „Vakarų ekspresas“
