Žmonės ne tik tuokiasi, bet ir skiriasi. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augantis skyrybų skaičius vejasi santuokų statistiką. Kita vertus, Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje kasmet įregistruojamas rekordinis santuokų skaičius.
Tuoktis ir moterys, ir vyrai nusprendžia vis vėliau
Lietuvoje santuokų kasmet daugėja. Lietuvos Statistikos departamento (SD) duomenimis, praeitais metais buvo įregistruota 19,2 tūkst. santuokų, tai 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Daugiausia santuokų įregistruota šiltuoju metų laiku. Daugumą vedusiųjų ir ištekėjusių sudaro pirmą kartą besituokiantys asmenys. Pirmą kartą tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės. Praeitais metais vidutinis pirmą kartą vedusių vyrų amžius buvo 29 metai (2007 metais – 27,7 metų), moterų – 26,6 metų (2007 m. – 25,5 metų).
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos politikos skyriaus vedėjos Dalijos Šeporeitienės nuomone, jauni žmonės santuoką vis dar laiko vertybe, tai patvirtina kasmet didėjantis santuokų skaičius.
Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pagal santuokų sudarymo skaičių. Eurostato duomenimis, 2010 metais daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Maltoje – 6,2, Lenkijoje – 6,0, Lietuvoje – 5,7, Danijoje – 5,6, mažiausiai – Slovėnijoje ir Bulgarijoje – po 3,2, Liuksemburge – 3,5.
Mūsų kultūroje šeima tapatinama su santuoka, tačiau šeimas kuriantys asmenys vis dažniau pasirenka galimybę santuoką nukelti į neapibrėžtą ateitį. Todėl daugėja žmonių, niekada negyvenusių santuokoje. Praeitais metais trečdalis (31 proc.) 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų niekada negyveno santuokoje (2007 metais – 29 proc.). Praeitais metais santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. kūdikių, arba 30 proc. visų gimusiųjų. 2010 metais ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Slovėnijoje (55 proc.), Švedijoje ir Bulgarijoje (po 54 proc.), o Graikijoje – tik šiek tiek daugiau nei 6 procentai.
Skyrybų skaičius vejasi santuokų skaičių
Nors Lietuvoje santuokų daugėja, tačiau kasmet didėja ir skyrybų skaičius. SD duomenimis, praeitais metais buvo įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Vidutinė santuokos trukmė – 13,2 metų. Pasak Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjos Ingos Masiulaitytės-Šukevič, jei išliks pastarųjų metų ištuokų skaičius, iš šimto susituokusių porų šiek tiek mažiau negu pusė išsituoks.
Europos Sąjungoje daugiausia ištuokų 1000 gyventojų 2009 metais teko Belgijoje (3), Lietuvoje ir Čekijoje (po 2,8), Danijoje (2,7), Portugalijoje ir Suomijoje (po 2,5), Estijoje, Vengrijoje, Švedijoje (po 2,4), o mažiausiai – Slovėnijoje (1,1), Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 1,5).
„Minimos tendencijos – didėjantis skyrybų skaičius, didėjantis pirmą kartą besituokiančiųjų amžius – yra globalios. Šie demografiniai procesai po truputį vyksta visame pasaulyje ir ypatingai Europos šalyse. Lietuvos visuomenė nėra išimtis, tad ir priežastys yra globalios, susijusios su kintančiu visuomenės mentalitetu, mąstymu, pasirinkimo laisve“, – teigė SADM atstovė.
Siekiant mažinti skyrybų skaičių ir skatinti jaunimo pozityvų nusiteikimą santuokos atžvilgiu, vykdomos prevencinės priemonės. SADM įgyvendindama Nacionalinės demografinės politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo priemones nuo 2008 metų remia konkurso būdu atrinktus nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektus, kuriais siekiama stiprinti šeimos vertę, šeimų savivertę, paskatinti šeimas burtis ir atstovauti saviems interesams, o taip pat siekiama ugdyti bendravimo kultūrą šeimose, ruošti sužadėtinius santuokai. Šių projektų veiklos apima paskaitas santuokai besirengiantiems sužadėtiniams, paskaitas sutuoktiniams apie tarpusavio bendravimą, konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, individualią ir grupinę pagalbą santykių krizių atveju.
Pasak Dalijos Šeporeitienės, nuo šių metų projektų atrankos į konkursą buvo įtrauktas ir naujas prioritetas – tai pagalba skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms. „Besiskiriantys ar išsiskyrę asmenys susiduria su įvairiausiais psichologiniais dvasiniais sunkumais, pagalba jiems yra reikalinga, kad žmogus galėtų atsigauti po išgyventų skyrybų, pasimokyti iš sunkumų ir, jei ateityje kurs naują šeimą, kad būsimi santykiai būtų sėkmingesni ir darnesni“, – teigė pašnekovė.
Pagalba išsiskyrusių tėvų vaikams
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais daugiau nei pusė išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų. Per paskutiniuosius šešerius metus be vieno iš tėvų likusių vaikų skaičius viršijo 50 tūkst.
Todėl labai svarbu suteikti pagalbą išsiskyrusių tėvų vaikams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikiančios pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje sukurtas naujas skyrius „Tėvų skyrybos“, skirtas ir vaikams, kurių tėvai skiriasi ar išsiskyrė, ir skyrybas išgyvenantiems tėvams.
Šiame skyriuje galima rasti daug informacijos apie tai, kas yra skyrybos, ką jaučia žmonės jų metu, ko laukti tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams, kaip susitvarkyti su iškilusiais sunkumais ir išgyventi esamą situaciją.
„Pokyčiai suaugusiųjų pasaulyje neišvengiamai turi įtakos ir jų vaikų gyvenimui. Skyrybų metu sunku ne tik tėvams, bet ir jų vaikams. Kyla daug klausimų, ką sakyti ir ko ne, kaip elgtis, ko nederėtų daryti. Tiek tėvus, tiek atžalas užplūsta daug prieštaringų jausmų. Naujasis interneto svetainės skyrius apie skyrybas duoda daug naudingų patarimų, siūlo įvairias išeitis ir skelbia nemažai aktualios informacijos apie socialinę, emocinę ir kitokią pagalbą – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Lietuva – 15-oji ES valstybė narė, pasirašanti naująsias taisykles dėl pagalbos tarptautinėms poroms
Lietuviai kasmet tuokiasi ne tik su savo šalies, bet ir su kitų valstybių piliečiais. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skirtingų šalių piliečiai nesugyvena ir skiriasi. Šių metų birželio pradžioje Lietuva pranešė apie savo sprendimą dalyvauti vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, kad tarptautinės poros galėtų pasirinkti, kurios šalies teisę taikyti joms nutraukiant santuoką.
Reglamentu dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės siekiama santuokos nutraukimo ginčuose apsaugoti silpnesnius sutuoktinius. Tarptautinės poros galės iš anksto susitarti, kurios šalies teisė bus taikoma jų santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atveju. Jeigu pora nesusitars, teismai, spręsdami, kurios šalies teisė taikytina, laikysis vienodos tvarkos. Taip poroms bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, nuspėjamumas ir lankstumas. Sutuoktiniai ir jų vaikai bus apsaugoti nuo sudėtingų, ištęstų ir skaudžių procedūrų.
