Nekilnojamojo turto ekspertas, projekto „Lucky homes 2“ pardavimų vadovas Aleksandr Zapriagajev tikino, kad pirkėjų susidomėjimas mikrobutais lemia lemia ekonominiai ir demografiniai veiksniai, gyvenimo būdo pokyčiai.
„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko vis daugiau žmonių domisi mikrobutais, yra aukštos nekilnojamojo turto kainos. Didžiuosiuose miestuose būstų kainos dažnai yra labai aukštos, todėl mažesni butai tampa labiau prieinami platesniam žmonių ratui.
Ekonominės sąlygos dažnai verčia žmones ieškoti pigesnių gyvenamųjų būstų variantų, o mikrobutai, palyginti su didesnės kvadratūros butais, dažnai yra pigesni tiek nuomoti, tiek pirkti“, – komentavo specialistas.
Gyventojai nori gyventi miesto centre
Anot A. Zapriagajev, mikrobutų populiarėjimui įtakos turi ir miestų tankėjimas.
„Didėjant miestų gyventojų skaičiui ir tankėjant miestų užstatymui, atsiranda poreikis efektyviau naudoti turimą erdvę, o mikrobutai leidžia apgyvendinti daugiau žmonių mažesnėje teritorijoje. Žinoma, keičiasi ir žmonių gyvenimo būdas.
Jauni žmonės nori gyventi arčiau miesto centro, kur yra daugiau pramogų, darbo vietų ir paslaugų, todėl maži butai šiose vietose tampa patraukliu pasirinkimu. Pastaraisiais metais smarkiai populiarėja minimalistinio gyvenimo būdo idėjos, skatinančios turėti mažiau daiktų ir gyventi kompaktiškiau – mikrobutai puikiai atitinka šią filosofiją. Mikrobutai taip pat yra labai patrauklūs investuotojams, nes jų paklausa didėja, jie lengviau nuomojami ir gali generuoti stabilias pajamas“, – teigė A. Zapriagajev.
Tuo metu NT bendrovės „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis sakė, kad mažo ploto būstai sudaro apie 15 proc. bendrovės pasiūlos Vilniuje.
„Tai atitinka ir Vilniaus bendrąją statistiką – 2023 m. nurodyto ploto būstai sudarė beveik identišką dalį sostinės pasiūlos.
Pusė pirkėjų tokį nedidelį būstą perka sau, kita pusė – investicijai ir būstą vėliau nuomoja“, – sakė bendrovės atstovas.
Mažesni būstai – pigesni?
Anot A. Zapriagajev, mikrobutai dažnai yra pigesni nei didesni butai, todėl pradinė investicija yra mažesnė.
„Tai leidžia investuotojams įsigyti nekilnojamąjį turtą su mažesniu kapitalu. Taip pat dėl mažesnio dydžio ir patrauklesnės kainos, mikrobutai dažniausiai yra greičiau išnuomojami. Mažesnis buto plotas dažnai reiškia ir mažesnes priežiūros bei remonto išlaidas“, – vardijo nekilnojamojo turto specialistas.
A. Zapriagajev tikino, kad renkantis mikrobutą investicijai, svarbu atsižvelgti į keletą esminių dalykų.
„Vienas svarbiausių veiksnių yra mikrobutų vieta. Reikia gerai įvertinti, ar vietovė yra patraukli potencialiems nuomininkams. Artumas prie viešojo transporto, universitetų, verslo centrų, parduotuvių ir pramogų yra didelis privalumas“, – pasakojo specialistas.
Portalas tv3.lt patikrino, kiek NT portale Aruodas.lt Vilniuje kainuoja nedideli, vieno kambario butai. Štai Naujoje Vilnioje 21 kvadratinio metro ploto būstas kainuoja 37 tūkst. eurų. Butas senos senos statybos daugiabutyje, kuris 2020 metais buvo renovuotas.
Kitas nedidelis, 24 kvadratinių metrų būstas Šnipiškėse kainuoja 42 tūkst. eurų. Butas senos statybos daugiabutyje, kuris 2024 metais buvo renovuotas.
Tačiau nedidelis butas gali atsieiti ir 200 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Paupyje, 32 kvadratinių metrų ploto būstas kainuoja 199 tūkst. eurų. Butas naujos statybos, jau įrengtas, parduodamas su baldais.
Kitas vieno kambario nedidelis butas senamiestyje, Šv. Stepono g. kainuoja 195 tūkst. eurų. Butas 33 kvadratinių metrų ploto. Butas naujos statybos, jau įrengtas.
Sandorių skaičius auga po truputį
Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai Lietuvos NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą.
Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato, skaičiuoja Registrų centras.
„Apskritai šių metų vasara pagal įregistruotų NT sandorių skaičių jau nebeatsiliko nuo analogiško praėjusių metų laikotarpio“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per aštuonis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 71,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugpjūtį, kai buvo įregistruota 75,4 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugpjūčio mėnesį įregistruota 10,4 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 4,6 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį (9,9 tūkst. NT objektų) ir 0,8 proc. daugiau nei šių metų liepą (10,3 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota beveik 19 tūkst. butų pardavimų – 7,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugpjūtį, kai buvo įregistruota 20,4 tūkst. butų sandorių.
Vien tik per rugpjūčio mėnesį šeimininkus pakeitė 2,7 tūkst. butų – 6,3 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį (2,6 tūkst. butų) ir 9,6 proc. daugiau nei šių metų liepą (2,5 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 6,2 tūkst. butų pardavimų, arba 10,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugpjūtį, Kaune – 2,8 tūkst. (5,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – 1,7 tūkst. (10,2 proc. mažiau).
„Rugpjūčio mėnesio įregistruotų butų skaičius buvo didžiausias šiais metais – pastarąjį kartą didesnis butų sandorių skaičius registruotas tik pernai birželį.
Taip pat augimas stebimas ir gyvenamųjų namų rinkoje, kur rugpjūčio mėnesio rezultatas buvo geriausias per beveik dvejus metus“, – kalbėjo P. Rudzkis.
