Žengiantys į brandesnį amžių linkę sakyti, kad geriausi laikai – jau praeityje. Jaunimui – atvirkščiai – atrodo, kad viskas dar prieš akis. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad lietuviams pats geriausias amžius yra 33 metai.
„Nors tuo metu įtampos, atsakomybės ir rūpesčių žmogaus gyvenime tik padaugėja, apklaustųjų nuomone, įžengęs į trisdešimtmetį žmogus turi daugiausia pasitikėjimo savimi, tuo metu jo santykiai ir asmeninis gyvenimas pasiekia piką, jis gali džiaugtis gera sveikata ir fizine būkle, aukščiausiomis, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, pajamomis“, – tyrimo rezultatus apibendrina „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Pagal metus
Apklausa parodė ir kokiu metu yra tinkamiausias laikas žengti vienus svarbiausių gyvenimo žingsnių. Lietuvos gyventojų nuomone, gauti pirmąjį darbą žmogus turėtų iki 20 metų, pradėti savarankišką gyvenimą nuo tėvų – būdamas 22, apsidrausti gyvybę – 25, susituokti – 26, susilaukti pirmosios atžalos – 27, įsigyti pirmąjį būstą ir pradėti kaupti lėšas pensijai – 28, pradėti investuoti – 29 metų amžiaus. Įdomu tai, kad šiuo požiūriu vyrų ir moterų nuomonės sutampa.
Karjeros viršūnę Lietuvos gyventojai dažniausiai planuoja pasiekti per 19 metų, iki 39-erių, o į pensiją didžioji dalis apklaustųjų norėtų išeiti sulaukę 59 metų – gerokai anksčiau, nei valstybės numatytas pensinis amžius.
Norėdami pasiekti šių tikslų lietuviai jau dabar turėtų susimąstyti, kaip finansiškai pasirengti šiam gyvenimo etapui ir užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje“, – komentuoja A. Grabinskė.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog visų amžiaus grupių žmonės Lietuvoje labiausiai sunerimę dėl savo ir artimųjų sveikatos – kone pusė, atitinkamai 49 ir 46 proc. apklaustų X kartos (40-50m. amžiaus) ir Pokario kartos (50-60 m.) atstovų sveikatą įvardija kaip didžiausią nerimą keliantį dalyką.
Jauniausiems Lietuvos gyventojams, beveik penktadaliui Permainų kartos (20-30 m.) ir 17 proc. Y kartos (30-40m.) atstovų nerimą kelia jų karjeros progresas. Vyresnėms kartoms karjeros svarba mažėja, ją keičia kiti gyvenimo iššūkiai – kasdienių poreikių tenkinimas bei finansų stabilumas.
„Rūpestis finansiniu saugumu vyresnėms kartoms vis dar yra kur kas svarbesnis nei jaunimui. Vos 4 proc. 20-30 metų ir tik dešimtadalis 30-40 metų amžiaus lietuvių nerimauja dėl per mažų santaupų pensijai. Nors finansinėms apsaugoms ar senatvei kaupti pradėję kuo anksčiau, galėtų tam skirti kur kas mažiau lėšų, ir sukaupti solidžią pinigų sumą. Tad geriausia visus svarbiausius finansinius žingsnius žengti dar iki auksinio amžiaus, 33 metų“, – teigia A. Grabinskė.
Visi nori keliauti
Pasak A. Grabinskės, tarp visų apklaustųjų kartų išlieka bendras tikslas – keliauti. Taip pat pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Savaime suprantama, kad jauniausioji karta šiuo klausimu yra optimistiškiausiai nusiteikusi, o šiam tikslui jau mažiausią dėmesį skiria vyriausioji – Pokario karta.
Gyventojai norėtų gauti kone dvigubai daugiau pajamų nei gauna dabar. Apklausa parodė, kad didžiausią pajamų stygių jaučia X kartos (40-50 m.) atstovai, jiems iki finansinio saugumo užtikrinimo kas mėnesį trūktų net iki 820 eurų.
Labiausiai finansiškai užtikrinti Lietuvoje jaučiasi Y kartos atstovai (30-40 m.), jiems kas mėnesį užtektų papildomai gauti apie 580 eurų. Pastaroji žmonių grupė vidutiniškai gauna ir didžiausias mėnesio pajamas – apie 750 eurų.
„X karta jaučia didžiausią spaudimą, nes turi daug rūpesčių ir pareigų, mat yra linkę padėti vaikams. Vis dėlto galimybės jiems nėra pačios geriausios. Y kartos atstovai uždirba didžiausias pajamas dėl to, kad yra labiau prisitaikiusi prie dabartinių darbo sąlygų, išsilavinimas gautas nepriklausomoje Lietuvoje. Dalis žmonių jaučiasi kaip iškritę iš darbo rinkos nes neturi technologinio išsilavinimo ir negali pasigirti tokiomis pat geromis užsienio kalbos žiniomis kaip jaunesnieji“, - pastebi A. Grabinskė.
Uždirbame mažiau, bet auksinį amžių pasiekiame anksčiau
Tuo tarpu Jungtinėje karalystėje auksinių metų sulaukiama kiek vėliau – suėjus 35 metams. Tačiau, jei Lietuvoje optimistiškiausiai nusiteikę yra 20-30 metų gyventojai, Jungtinėje Karalystėje prie šios grupės prisideda dar ir seniausioji – 50-60 metų karta.
Pasak, A. Grabinskės taip yra dėl to, kad žmonės pradeda anksčiau taupyti ir tam skiria daugiau finansų. Tiesa, vidutinės pajamos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriasi ir atitinkamai siekia 690 ir 2400 eurų. Visigi pajamų stygius skiriasi ne tiek ir daug – atitinamai 660 ir 610 eurų. Tuo tarpu lietuvis per mėnesį vidutiniškai gyvybės draufdimui skiria 5 eurus, o Jungtinės Karalystės gyventojas 210.
„Lyginant su Jungtine Karalyste, uždirbame kone tris kartus mažiau, tačiau savo finansiniam saugumui užtikrinti, gyvybės draudimo įmokoms skiriame net 40 kartų mažiau lėšų nei britai“, – sako A. Grabinskė.
Visgi ji pastebi, kad Lietuvoje taupymo poreikis didėja ir tai galima sieti su kapitalizmo bruožu pradėti rūpintis savimi. Pasak jos, net ir turtingose valsybėse negali jaustis finansiškai pilnaverčiu, jei leidi savimi rūpintis tik valstybei.
Įdomu tai, kad tik 8 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų skiria pirmenybę karjeros progresui, o Lietuvoje tokių yra 20 procentų.
„Jungtinėje karalystėje žmonės karjerą priima kaip duotybę ir tam dėmesio daug nebeskiriama. Lietuvoje vyko daug socialinių lūžių, kai įgytas išsilavinimas ar gebėjimai staiga tampa ne tokie aktualūs. Vis dar stengiamasi „prasimušti“ į geresnį pajamų dydį.
Gyventojų nuomonės tyrimą „Aviva Lietuva“ užsakymu vasario 16–24 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai.
