Beveik trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų (32,7 proc.) teigia, kad pastaraisiais metais buvo nusipirkę nekokybišką gaminį, prekę ar paslaugą.
Tai didžiausias vartotojų nusivylimo dėl savo teisių pažeidimų rodiklis visoje Europos Sąjungoje - 32,7 proc. Estija yra antra su 25,7 proc., ES vidurkis - 12 proc.
Mažiausiai skriaudžiami jaučiasi Suomijos vartotojai - 5,2 proc., rodo tarptautinis nuomonės tyrimas.
Manoma, kad tokie duomenys yra susiję su tuo, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis, gaudama nedideles pajamas, perka pigesnes prekes, užsisako pigesnes paslaugas, kurios neretai būna nelabai kokybiškos.
1996-siais nepatenkintų prekėmis ir paslaugomis Lietuvoje buvo mažiau (27 proc.), tačiau apklausą antradienį pristatę Teisės instituto ekspertai teigia, kad vartotojų teisių pažeidimų Lietuvoje realiai nepadaugėjo - tiesiog vartotojai pradėjo labiau suvokti savo teises ir jas ginti.
Vartotojų teisių gynimo įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2000-siais. Po metų veiklą pradėjo Nacionalinė vartotojų teisių gynimo taryba.
2003-siais Vyriausybė priėmė nutarimą dėl vartotojų teisių apsaugos strategijos ir vartotojų švietimo programos.
Dažniausiai vartotojai nukenčia parduotuvėse (63 proc. apklaustųjų), taip pat užsisakydami statybos ir remonto darbus 96,5 proc. apklaustųjų), užsisakantys autoserviso paslaugas (4,9 proc. apklaustųjų).
Nuo prekių gamintojų ir paslaugų teikėjų labiausiai nukenčia 30-49 metų asmenys, kurie yra aktyviausi šių prekių ir paslaugų vartotojai. Tai asmenys, turintys aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą, kurių bendros visų namų ūkio narių pajamos per mėnesį yra vidutinės. Daugiausiai nukentėję nuo vartotojų teisių pažeidimų jaučiasi didmiesčių gyventojai - kauniečiai, klaipėdiečiai, panevėžiečiai ir šiauliečiai.
Resprezentatyvi 2 tūkstančių gyventojų apklausa Lietuvoje vyko 2005-siais spalio 21-lapkričio 4 dienomis. Joje dalyvavo gyventojai nuo 16 metų ir vyresni. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".
