Prie parlamento sausio 12-osios vakarą degė laužai – buvo žymimos septynioliktosios sausio įvykių metinės, rašo „Alfa.lt“.
Paminėti 1991 metų sausį žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos televizijos susirinko apie tūkstantis žmonių, daugiausia senyvo amžiaus. Per iškilmes kariai fakelais, atstovaujančiais kiekvienam iš žuvusiųjų, uždegė laužą. Po to buvo pasakyta: „Ačiū“.
„Alfa.lt“ rašo, kad per minėjimą formaliai atidengtas dar vasarą pastatytas memorialas Sausio 13-ajai. Tai - stiklo konstrukcija uždengtos barikados, kurių viduje įrengta salė su sausio 13-osios nuotraukomis ir dalyvių liudijimais.
Prie memorialo Latvijos Seimo pirmininkas Gundaras Daudzė savo kalbą perskaitė lietuviškai. Susirinkusieji plojo nekreipdami dėmesio į tai, kad G. Daudzė kalbėjo lyg ir nesuprasdamas, ką sako – keliose vietose jis darė pauzes loginės frazės viduryje. Taip pat kalboje vartojo netipinius žodžius, pavyzdžiui, sausio 13-osios įvykius vadino „nuotykiais“, o kalbėdamas apie gyvybę pasiryžusius atiduoti gynėjus sakė, kad jie „gatavi“ taip pasielgti.
Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prie to paties memorialo pasinaudojo proga kalbėti apie sovietinės okupacijos žalos atlyginimą. „Alfa.lt“ teigimu, jis piktinosi Rusijos politikais ir žiniasklaida, kurie mano, kad lietuviai yra „nesusipratę“, nes patyrė ne okupaciją, o išvadavimą.
Keli kalbėtojai svarstė, jog Lietuvai atgauti nepriklausomybę padėjo Šv. Marijos stebuklas.
Parlamento prieškambaris per iškilmes buvo atviras, jame vyko paroda. Be to, veikė ir greta esanti Seimo valgykla. Susirinkusiems lauke buvo dalijama karšta arbata.
Tuo tarpu DELFI primena, kad sausio 13-osios byloje akistatos su teisingumu sugebėjo išvengti net 42 taikių lietuvių krauju savo rankas susitepę perversmininkai. Tiesa, du įtariamieji jau yra mirę. Lietuvos prokuratūra turi duomenų, kad dauguma šių nusikaltėlių slapstosi Rusijoje bei Baltarusijoje. Tačiau Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka DELFI sakė, kad Rusija ir Baltarusija ne tik atsisako vykdyti Lietuvos pateiktus teisinės pagalbos prašymus, bet ir į daugumą jų visiškai nereaguoja ir nepateikia jokio raštiško atsakymo.
Savo norą nuo teisingumo slėpti perversmininkus Maskva ir Minskas teisina vienodai. „Visi atsakymai panašūs: juose pažymima, kad teisinės pagalbos prašymai negalimi, nes Rusijos ar Baltarusijos pilietis negali būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos užsienio valstybės teritorijoje, - DELFI sakė vyriausiasis prokuroras. - Be to, jie nurodo, kad teisinės pagalbos prašymuose nurodyti asmenys negali būti persekiojami už politinius nusikaltimus, įvykdytus kitų valstybių teritorijoje – esą tai prieštarautų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos įstatymams“ – DELFI teigė A. Kliunka.
Iš viso, rašo DELFI, Vilniaus apygardos teismas yra nuteisęs šešis perversmininkus – minint penkioliktąsias tragiškų Sausio įvykių metines, į laisvę išėjo paskutinysis prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojęs perversmininkas Mykolas Burokevičius. Jis kalėjo dėl kėsinimosi nuversti Lietuvos valstybinę valdžią bei dėl taikių žmonių žudymo organizavimo. 385 tomus sudarančioje Sausio 13-osios byloje nuosprendis buvo paskelbtas tik šešiems perversmininkams: M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislavui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.
J. Kuoleliui buvo skirti 6 metai nelaisvės, J. Prokopovičiui ir S. Mickevičiui - po 4 metus, L. Bartoševičiui - 3 metai. Didžiausių bausmių sulaukė J. Jermalavičius ir M. Burokevičius. Jie buvo nuteisti atitinkamai 8 ir 12 metų kalėjimo.
