Miunchene (Vokietija) vykusioje konferencijoje „Fiber To The Home“ (FTTH) paskelbtame reitinge Lietuva paskelbta šviesolaidinio interneto tinklo plėtros lydere Europoje. Lyderės pozicijos Lietuva neužleidžia trečius metus iš eilės.
Svarbu išnaudoti pasiekimą
Konferencijos metu paskelbto reitingo duomenimis, Lietuvoje šviesolaidinį internetą naudoja 28,3 procento vartotojų. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 3 procentais.
Pirmą kartą į reitingą Lietuva buvo įtraukta prieš trejus metus Lisabonoje vykusioje konferencijoje ir iš karto buvo įvertinta pirmąja vieta.
Pasak TEO generalinio direktoriaus pavaduotojo, Pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Dariaus Gudačiausko, Lietuva išlaikė sparčius augimo tempus, nes operatoriai investuoja į technologijas.
Kitos priežastys – Lietuvoje žmonės gyvena koncentruotai, didelė dalis – daugiabučiuose. Be to, lietuviai – labai nagingi, natūraliai suformavo konkurenciją, kuri šalį iškėlė į viršų. Be to, šviesolaidžio diegimo darbai Lietuvoje yra pigesni: dėl darbo jėgos ir sąlygų šviesolaidžiui nutiesti.
Svarbu, kad pažangias technologijas išnaudotų valstybė e-švietime, e-medicinoje.
Šiuo metu interneto skvarba Lietuvoje siekia 70 procentų. Lietuvoje yra 120 interneto tiekėjų. Kai kurios kompanijos Lietuvoje jau siūlo 1 gigabito per sekundę greitį.
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais 36,2 procento vartotojų internetas pasiekė per šviesolaidinio ryšio linijas. Pernai šalyje buvo 356 tūkstančiai šviesolaidinio ryšio linijų.
Praėjusių metų rugsėjį interneto ryšį Lietuvoje turėjo 957 tūkstančiai namų ūkių. Didžiausia kompanija, tiekianti šviesolaidinį interneto ryšį, „Teo“ turėjo 140 tūkstančių klientų, besinaudojančių sparčiausiu internetu.
Vakarų Europos šalys – reitingo apačioje
Antrąją vietą Europos reitinge užima Norvegija, kur šviesolaidinį internetą naudoja 14,7 procentų namų ūkių (augimas – 2 procentai), treti – švedai (13,6 procento, augimas – 0,4 procento).
Šešti reitinge yra latviai, dešimti – estai. Reitingo lentelės apačioje – Italija, Prancūzija.
Vokietija iš viso nereitinguojama, nes šioje šalyje šviesolaidiniu ryšiu naudojasi tik 0,4 procento interneto vartotojų. Tuo įsitikino ir „Šaiulių krašto“ žurnalistė: konferencijoje apie šviesolaidį interneto ryšys beveik neveikė. Juokauta, kad Miunchenas – juodoji skylė interneto žemėlapyje.
Ispanija kol kas nepriklauso FTTH reitingui, bet 2011-aisiais parodė didžiausią augimą – 184 procentus.
Pasaulio reitinge Lietuva atrodo kiek kukliau: smuktelėjo iš penktosios į šeštąją. Šiame reitinge tebepirmauja Pietų Korėja, į antrąją vietą iškilo Saudo Arabija.
Hartwigas Tauberis, „FTTH Council Europe“ generalinis direktorius, apžvelgdamas rinkos pokyčius, sakė, jog geroji naujiena – augimas, blogoji – augimas ne toks spartus, kaip tikėtąsi prieš kelerius metus. Europos didieji telekomunikacijų lyderiai neskuba daug investuoti į FTTH. Varinio tinklo kokybė Vokietijoje ar Prancūzijoje yra gera, todėl vangiai skiriamos lėšos į ilgalaikėms investicijoms.
Susitikime su Lietuvos žurnalistais dalyvavęs H.Tauberis sakė, kad šviesolaidinio interneto tema yra svarbi visai Europai. „Lietuva yra išimtis – šalis aktyvi, vėl numeris vienas Europoje ir turi visas galimybes toliau lyderiauti. Galbūt nebūsite pirmi pasaulyje, bet trejetuke galite būti.“
Vokietijoje, pasak H. Tauberio, daugiau kalbų apie FTTH nei realių darbų. Jo manymu, Vokietija Lietuvą galėtų pasivyti po 5–7 metų.
Ar nebūtų verta konferenciją „Fiber To The Home“ rengti Lietuvoje? H. Tauberis pažadais nesišvaistė bet, jo nuomone, 2015 ar 2016 metais konferencija galėtų atkeliauti ir į mūsų šalį. Kitais metais ši konferencija vyks Didžioje Britanijoje – šalyje kuri irgi nepatenka į reitingą.
Šviesolaidinio tinklo plėtros reitingo lentelė
FTTH (angl. fibre-to-the-house) – šviesolaidis, patenkantis į vartotojo erdvę (tiesiai į maršrutizatorių ar kompiuterį). Tokio tipo šviesolaidis yra pats sparčiausias.
FTTB (angl. fibre-to-the-building) – šviesolaidis, pasiekiantis pastatą, kuriame yra vartotojas, bet pačiame pastate interneto ryšys jau paskirstomas LAN technologija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ