„Vidinė rizika tai yra spartus nekilnojamo turto rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas Lietuvoje. Tai yra, ar tai neprives prives prie naujo burbulo“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas rudenį žadą įvertinti kylančias grėsmes. Esą jei kiltų pavojai finansiniam stabilumui bankas būtų priverstas griebtis papildomų apsaugos priemonių.
„Metų-dviejų laikotarpyje mes galim turėti problemų, kada mums reiks aktyvuoti, iš tikrųjų, savo turimas priemones“, - įsitikinęs V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas aiškina, kad su kainų burbulu kovotų kreditus ribojančiomis priemonėmis. Esą būtų griežtinamos būsto paskolų sąlygos, keičiamas maksimalus vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis, maksimali paskolos trukmė bei įkeisto turto ir kredito santykis.
Tiesa, ekonomistai laikosi kitokios nuomonės. Esą per anksti skambinama pavojaus varpais. Anot specialistų, Lietuva vieną kartą iš kainų burbulo pasimokė, todėl šalyje jau naudojamos finansinės apsaugos priemonės, kurios Lietuvai neleis užlipti ant to pačio grėblio 2 kartus.
„Tai, kad sandorių skaičius yra didelis ir tai, kad vis didesnė dalis gyventojų nori įsigyti būstą tai reiškia, kad tiesiog tai buitį atspindi, ekonomikos tendencijas, pajamų augimą ir norą įsigyti nuosavą bustą. Tai dar nereiškia, kad tai jau yra nekilnojamo turto burbulas ir manau lygioj vietoj čia per daug pergyventi, dramatizuoti ir užsibrėžti dar labiau reguliuoti rinką tikrai nereikėtų“, - komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad nesustabdomas kainų ir sandorių augimas daugiausia potencialo turi Vilniuje, kur dėl vidinės migracijos nuolat daugėja gyventojų. Nekilnojamo turto ekspertai 2017 metais prognozuoja, kad visoje Lietuvoje išviso bus pastatyta apie 5400 butų, tai yra 1200 butų daugiau nei pernai. Planuojama, kad 4 iš 5 naujų bus pastatyti būtent Vilniuje. Kitose miestuose daugiabučiai statomi lėčiau arba išviso jų nėra.
„Kadangi 70 procentų arba netgi daugiau, didžioji dalis, pirminio būsto yra Vilniuje, tai labai sunku ir labai būtų visai korektiška lyginti su Kaunu ir Klaipėda. Kur Klaipėda yra 13-ika kartų mažesnė rinka negu Vilnius“, - tikino „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Vilniuje ne tik daugiau statoma, bet egzistuoja akivaizdus kainų skirtumas. Šiuo metu 2 kambarių senos statybos buto kaina sostinėje svyruoja nuo 50,000-65,000 eurų. Kol pavyzdžiui Panevėžyje tokį patį butą galima nusipirkti beveik 3 kartus pigiau.
Lietuvos bankas išskiria ne tik nekilnojamo turto burbulo grėsmę. Specialistai aiškina, kad Lietuvos finansų sistemai tai pat grėsmę kelia kibernetiniai nusikaltimai ir disbalansai Šiaurės šalyse.
