Lietuviai Amerikoje išgyvena pokyčius

„Mus ap­lan­kė ge­ras jaus­mas – no­rė­jo­me pa­da­ry­ti Lie­tu­vai ką nors uni­ka­laus: iš­sau­go­ti lie­tu­viš­ku­mą, už­megz­ti glau­džius po­li­ti­nius, vers­lo ir kul­tū­ros ry­šius“, – pri­si­me­na prieš du de­šimt­me­čius jaus­tą eu­fo­ri­ją JAV lie­tu­vis Ge­di­mi­nas To­mas Mu­raus­kas. Jis ir da­bar tai stip­ri­na čia ir už At­lan­to, ta­čiau pri­pa­žįs­ta – išei­vius vie­ni­ję da­ly­kai spar­čiai nyks­ta.

At­vyks ir mies­to me­ras

Ge­di­mi­nas To­mas Mu­raus­kas – lie­tu­vių kil­mės ame­ri­kie­tis, gi­męs ir užau­gęs Ka­na­do­je, o da­bar gy­ve­nan­tis Oma­ho­je, mies­te, su ku­riuo drau­gau­ja Šiau­liai. Vy­ras pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai – iš­mo­kė tė­vai.

Šiau­lius sve­čias ap­lan­kė ly­dė­da­mas, tiks­liau, ke­tu­rio­mis die­no­mis ap­lenk­da­mas Oma­hos me­rą Jim Sutt­le. Me­ras ir ofi­cia­li de­le­ga­ci­ja sve­čiuo­sis Šiau­liuo­se lie­pos 28-30 die­no­mis. Tai pir­ma­sis šio me­ro vi­zi­tas į Šiau­lius.

Sek­ma­die­nį me­ras ap­lan­kys Ch. Fren­ke­lio vi­lą, Ma­lū­ni­nin­ko so­dy­bą, Bo­ta­ni­kos so­dą bei Kry­žių kal­ną. Pir­ma­die­nį – ofi­cia­lūs su­si­ti­ki­mas su me­ru, vers­li­nin­kais.

Lie­tu­viš­ka šei­ma

G. Mu­raus­ko tė­vai – gi­liai ti­kin­tys lie­tu­viai, ku­riuos li­ki­mas su­ve­dė Ka­na­do­je. Ten jie emig­ra­vo po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. „Gi­miau ir užau­gau Mon­rea­ly­je. Ma­ma – aukš­tai­tė iš Za­ra­sų. Tė­vas – su­val­kie­tis. Jie ma­ne iš­mo­kė kal­bė­ti lie­tu­viš­kai, taip pat lan­kiau šeš­ta­die­ni­nę lie­tu­vių mo­kyk­lą“, – pri­si­me­na Ge­di­mi­nas To­mas Mu­raus­kas.

Ok­la­ho­mos vals­ti­jo­je at­si­dū­rė 1984 me­tais. Stu­di­jos, dar­bas uni­ver­si­te­te.

Oma­hos uni­ver­si­te­te G. Mu­raus­kas pra­dė­jo lan­ky­tis kaip sam­do­mas pro­fe­so­rius. Grei­tai pri­ta­po prie vie­ti­nės lie­tu­vių bend­ruo­me­nės, ku­rią ta­da ap­jun­gė Šv. An­ta­no baž­ny­čia ir pa­ra­pi­ja.

Tra­di­ci­jos nyks­ta

Vil­tis ir no­ras pa­dė­ti tė­vų ša­liai, pa­žin­ti sa­vo šak­nis gi­mė po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Vi­sa lie­tu­vių bend­ruo­me­nė aky­lai se­kė įvy­kius. Tuo­me­ti­nė­je bend­ruo­me­nės ta­ry­bo­je tik vie­nas bu­vo gi­męs Lie­tu­vo­je. Vi­si ki­ti – išei­vi­jo­je.

„No­rė­jo­me pa­da­ry­ti ką nors uni­ka­laus“, – pri­si­me­na G. T. Mu­raus­kas 1992 me­tus. Eu­fo­ri­ja po ke­le­rių me­tų iš­ga­ra­vo, kai pa­ra­pi­jo­je ne­li­ko lie­tu­viš­kai kal­ban­čio ku­ni­go. Šiais me­tais ta­po aiš­ku, kad lie­tu­viš­kos baž­ny­čios Oma­ho­je taip pat grei­tai ne­liks.

Lyg ir nie­ko bai­saus – lie­tu­viai ga­lės lan­ky­ti ir ki­tą ka­ta­li­kiš­ką baž­ny­čią, prie ku­rios bus pri­jung­ti, ta­čiau, anot G. T. Mu­raus­ko, nu­trūks­ta de­šimt­me­čius tru­kęs lie­tu­vių pe­rio­das Ame­ri­ko­je: „Baž­ny­čia bū­da­vo ir bend­ruo­me­nės su­si­bū­ri­mo vie­ta, kal­bos tra­di­ci­jų iš­sau­go­ji­mo lop­šys. Bū­tent ti­kė­ji­mas Ame­ri­ko­je su­bū­rė tar­pu­ka­rio ar po­ka­rio išei­vius iš Lie­tu­vos“.

Dar­bais, o ne žo­džiais

Sve­čias sa­ko, kad to­kią pa­ra­pi­jos baig­tį bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti jau prieš de­šimt­me­tį. Ta­čiau dar li­ko JAV lie­tu­vius vie­ni­jan­čių da­ly­kų. Ke­liau­da­mas kar­tu su Oma­hos me­ru G. T. Mu­raus­kas ne tik ap­lan­ko gi­mi­nes. Jis rū­pi­na­si, kad Šiau­lių ir Oma­hos įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos už­megz­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šius.

Pa­vyz­džiui, Oma­hos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė jau bend­ra­dar­biau­ja su Res­pub­li­ki­ne Šiau­lių li­go­ni­ne. Mies­tų uni­ver­si­te­tai taip pat drau­gau­ja. „Ga­lė­tų mai­nų pro­gra­mas vyk­dy­ti ir moks­lei­viai. Man la­bai pa­tin­ka Rė­ky­vos mo­kyk­la – „ža­liau­sia“ mo­kyk­la Lie­tu­vo­je. Nuo­lat svars­tau, ku­ri Oma­hos ug­dy­mo įstai­ga ga­lė­tų su ja bend­ra­dar­biau­ti“, – dės­tė pla­nus sve­čias.

Da­bar G. T. Mu­raus­ko di­džiau­sias rū­pes­tis – „su­ves­ti“ drau­gys­tei Šiau­lių uni­ver­si­te­to ir Oma­hos bo­ta­ni­kos so­dus. Ga­li­ma keis­tis įvai­riais au­ga­lais, kvies­tis dar­buo­to­jus sta­žuo­tis.

Oma­ha per me­tus ruo­šia­si sa­vo bo­ta­ni­kos so­de įkur­ti ta­ką Šiau­lių mies­to gar­bei. Ta­ką, pa­va­din­tą Sau­lės var­du, puoš lie­tu­vių liau­diš­kos dro­žy­bos kū­ri­niai. G. T. Mu­raus­kas sa­ko jau ra­dęs dro­žė­ją iš Šiau­lių kraš­to – Au­ri­mą Šim­kų. Da­bar lie­ka tik su­tvar­ky­ti tech­ni­nius klau­si­mus, nes nu­ga­ben­ti ašt­rius įran­kius į Ame­ri­ką ne­bus leng­va.

Alvydas JANUŠEVIČIUS