Visgi 15 dienų būti pripažintam mirusiu dėl žmogžudystės kai kuriems gali pasirodyti nepakankamai rimta trauma, kuriai atlyginti užteks vos kiek daugiau nei minimalios algos.
Pareigūnai detaliau tapatybės nenustatinėjo
Apie šią neįprastą bylą sutiko papasakoti mirusiu pripažinto 44 metų amžiaus lietuvio Luko (tikras vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) advokatas Arvydas Aranauskas.
Anot jo, daugiabučio namo laiptinėje buvo rastas neatpažįstamai sumušto ir mirusio vyro lavonas.
Pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad tai – Lukas, nes atvykę pareigūnai mirusio asmens tapatybę nustatė pagal mirusio asmens drabužiuose rasto paso kopiją ir joje užfiksuotas nuotraukas.
Advokatas pažymėjo, kad pareigūnai neatliko daugiau jokių veiksmų dėl lavono tapatybės nustatymo, kad patvirtintų, ar tikrai lavono tapatybė yra ta pati, kaip rastoje paso kopijoje esanti asmens tapatybė.
„Dėl pareigūnų klaidingai įvertintų, įvykio vietoje nustatytų aplinkybių ieškovas buvo pripažintas mirusiu, o mirusio kito asmens kūnas perduotas laidoti ieškovo artimiesiems.
Tai – akivaizdus teisėsaugos institucijos pareigūnų darbo brokas, nes nustatydami mirusio asmens tapatybę policijos pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, o neatpažįstamai sužaloto asmens tapatybę nustatė vien tik iš asmens dokumento kopijos“, – dėstė A. Aranauskas.
Pasak jo, liūdniausia buvo tai, kad teisėsaugos institucijos apskritai kvestionavo padarytos neturtinės žalos faktą teigdamos, kad žalos atlyginimas Lukui nepriklauso, neva jis jokios žalos nepatyrė.
Dukrai paskambino per savo paties laidotuves
Remiantis bylos nutartimi, 2022 m. Lukas buvo hospitalizuotas ir vieno vizito metu, gydytojui bandant išrašyti receptą vaistams, sistema to padaryti neleido, nurodydama, kad pacientas yra miręs. O skambutis savivaldybės metrikacijos skyriui tą tik patvirtino.
Vos tik apie tai sužinojęs vyras susisiekė su savo dukra, kuri, sulaukusi laidojamo tėvo skambučio, nustėro.
Tačiau atsigavusi sugebėjo paaiškinti, kad kaip tik šiuo metu Lukas yra laidojamas susirinkusių artimųjų – po 15 min. jo urna turėjo būti išnešta iš šarvojimo salės.
Pasirodo, su tikruoju nužudytu asmeniu Lukas susipažino ligoninėje, kur jie, taupymo sumetimais, sutarė apsigyventi kartu.
Kadangi nužudytas asmuo iš ligoninės buvo paleistas anksčiau, bet neturėjo pinigų, Lukas jam davė 200 eurų, socialinę maisto kortelę, savo paso kopiją ir mobilųjį telefoną, kad šis išnuomotų jiems bendrą būstą.
Vėliau Luko mirties įrašas buvo anuliuotas. Visgi dėl viešai pasklidusios informacijos apie brutalią Luko mirtį jis sulaukdavo nepageidaujamo dėmesio, apkalbų, negalėjo susirasti darbo, taigi buvo priverstas pasikeisti pavardę.
Be viso to, pasak bylos medžiagos, jis patyrė ir didelių finansinių nepatogumų: dėl savo „mirties“ jis negavo netekto darbingumo pensijos, našlių pensijos, jam nebuvo teikiami kompensuojami vaistai.
Dėl situacijos sukelto streso Lukui pablogėjo sveikata, taigi jis vėl atsidūrė ligoninėje, jam teko pirkti įvairius vaistus, o neturint pinigų teko skolintis.
Vietoje 10 tūkst. eurų – tik 800
Lukas kreipėsi į teismą prašydamas iš Klaipėdos vyr. policijos komisariato ir Generalinės prokuratūros priteisti 10 tūkst. eurų.
Vis tik Generalinės prokuratūros atstovė su ieškiniu nesutiko, esą, prokuratūros atžvilgiu nėra nustatyta neteisėtų veiksmų.
Galiausiai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, 2024 m. birželį Luko patirta neturtinė žala teismo buvo įvertinta 800 eurų.
Buvo argumentuota, kad pats ieškovas mirusiam asmeniui perdavė savo asmens dokumento kopiją, įgaliojimą bei socialinę maisto kortelę.
O pareigūnų pirminiai veiksmai, nustatant mirusio asmens tapatybę, buvo atlikti – tolesni veiksmai nebuvo atlikti, nes to nenumato galiojantis teisinis reguliavimas.
„Teismas šioje byloje asmeniui priteisė 800 eurų neturtinę žalą. Nevertinsiu šio konkretaus atvejo.
Tik pasakysiu, kad, mano nuomone, Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai yra ganėtinai maži, palyginri su kitomis demokratinėmis vakarų Europos valstybėmis“, – nurodė A. Aranauskas.
Neturtinė žala ir pinigai už laidotuves šeimai
Visgi dėl situacijos ypač sunkius dvasinius išgyvenimus patyrė ir Luko artimieji: jo kūnas buvo smarkiai subjaurotas, o tai leido susidaryti neigiamą įspūdį, kad ieškovo gyvenimas baigėsi itin žiauriu nužudymu.
Taigi šeima išgyveno šoką, traumą ir liūdesį dėl artimojo mirties, savo asmeninėmis lėšomis organizavo laidotuves.
Paklausus, kodėl į teismą nesikreipė Luko šeima, kuri organizavo laidotuves ir galimai patyrė žymiai daugiau streso, advokatas atsakė, kad kiekvienas yra laisvas pasirinkti, ar ginti savo pažeistas teises.
„Tokio pobūdžio bylose, kuomet tai susiję su artimo žmogaus „galima netektimi“, teismo procese visą situaciją reikia išgyventi iš naujo – ne kiekvienas asmuo tam ryžtasi.
Šiuo atveju pats nukentėjęs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises, neįtraukiant į ginčą artimųjų. O atlyginti patirtą turtinę žalą nebuvo prašoma“, – komentavo A. Aranauskas.
