Daiva Ausėnaitė
Efektyvi kontracepcija gali išspręsti nemažai menstruacinio ciklo problemų, leidžia negalvoti apie neplanuotą nėštumą ir niekada nepatirti aborto. Kokios kontracepcijos priemonės yra „vakarykštė diena“? Ar bus sukurta priemonė, kuri leis pamiršti lytiškai plintančias ligas?
Vaikams – dar ne laikas
Lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, pasiekusi nacionalinį rekordą – 1,92 metro, Airinė Palšytė svajoja apie aukso medalius, profesinę karjerą, keliones. Nors ji turi širdies draugą, tačiau kol kas veja bet kokias mintis apie vaikus. Jiems – dar ne laikas!
„Mano vaikinas – taip pat sportininkas, todėl jis suprato, kai pasakiau, kad norėčiau gimdyti po kitos olimpiados, kurioje planuoju dalyvauti. Po dvejų metų laukia olimpinės žaidynės, tai bus mano antroji olimpiada, ji man labai svarbi, tad turiu saugotis nėštumo“, – atvirai sakė sportininkė. Ji teigia, jog tarp profesionaliai sportuojančios moterų kalbama apie tuos laikus, kai nebuvo efektyvių kontraceptinių priemonių, o sportininkės siekdavo pergalių specialia pastodamos.
„Kai moteris pastoja, tam tikrą laiką ji gali pasiekti daugiau: taip veikia hormonai. Tad iki šių dienų sklando kalbos apie kai kurias sportininkes, kurios prieš pat olimpiadą pastodavo, o pasiekusios rekordų darydavosi abortą. Stebiu save ir matau, kad tam tikromis menstruacinio ciklo dienomis galiu net savo rekordą viršyti, o kitomis dienomis to nepajėgiu pakartoti. Sportuojančios moterys turi daugiau iššūkių, kuriuos lemia fiziologija – mėnesinės, nėštumai“, – sakė A.Palšytė.
Ji labai patenkinta, kad egzistuoja kontracepcija, kuri leidžia jai apie tai negalvoti ir kurti ateities planus bei svajones. Tačiau ar hormoniniai kontraceptikai nebus rimta kliūtis atliekant dopingo testą? „Kartais sportininkės vartoja tokį medikamentą, kuris paankstina ar pavėlina mėnesines, jame yra testosterono. Man teko girdėti, kad būtent šis vaistas iškraipo dopingo testą. Tad kartais sportininkės būna apkaltinamos nepelnytai, vien todėl, kad siekia reguliuoti savo ciklą“, – pasakojo jauna sportininkė. Anot jos, sportuojančioms moterims geriau turėti kuo mažiau moteriškų hormonų, tad nemažai kontraceptinių priemonių joms visai netinka.
„Žinau, kad juokinga, kai jaunas žmogus kruopščiai planuoja tolimą ateitį. Tačiau aš norėčiau susilaukti vaikelio 2018 m. Bus likę dveji metai iki kitos olimpiados, man bus 25-eri. Tai optimaliausiais laikas, nes turėsiu metus atsigauti po gimdymo ir metus pasiruošti olimpiadai. Antro vaiko norėčiau susilaukti po trečios olimpiados. Manau, planus padės įgyvendinti kontraceptinės priemonės“, – šypsojosi sportininkė.
Vaikų jau gana
Jurgita Pocienė, keturių vaikų – trijų dukrų ir sūnaus – mama, daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ įkūrėja, sakė, kad jai vaikų jau gana. „Man džiugu, kad lietuviai palankiai vertina gausias šeimas. Tačiau man visada norisi kalbėti apie tokių šeimų sąmoningumą. Juk dažnai būna, kad vaikai ateina ne laiku, netyčia, nepasiruošus. Aš irgi savo vaikų susilaukiau nepasiruošusi, iš didelės meilės, o ketvirtą kartą pastojau vartodama kontraceptikus. Tuo metu vartojau kontraceptiką, kuris skiriamas tik krūtimi maitinančioms mamoms. Neefektyvi kontraceptinė priemonė lėmė tai, kad tapau daugiavaike mama. Kartais su tokiais gyvenimo posūkias sunku susitaikyti“, – atviravo daugiavaikė mama.
Moteris įsitikinusi, kad didelė kontraceptinių priemonių kaina neretai lietuvėms būna rimta kliūtis atsisakyti efektyvios, modernios priemonės ir priverčia rinktis pigesnę, gal ne tokią efektyvią. „Didžiausia kontracepcijos priemonių vertė yra ta, kad jos leidžia planuoti gyvenimą: juk neplanuotas nėštumas kartais būna didžiulių dramų priežastis. Pažįstu daugiavaikių moterų, kurių neplanuoti nėštumai priverčia vyrus palikti šeimas. Tačiau mūsų šalyje efektyvios kontracepcijos priemonės nekompensuojamos, nors kaimyninėje Latvijoje kai kurios ilgalaikės kontracepcijos priemonės yra valstybės kompensuojamos“, – kalbėjo J.Pocienė.
Kaip pasirinkti
Pasak Didžiosios Britanijos akušerės ginekologės Tinos Peers, šiuolaikinės moterys turi rinktis kontracepcijos priemones pagal efektyvumą. Ji visas esamas kontracepcijos priemones skirsto į dvi grupes: mažesnio efektyvumo (apie 70 proc.) – prezervatyvai, diafragmos, psermicidai, nutrauktas lytinis aktas ir labai efektyvios (apie 99 proc.) – implantas, hormoninė spiralė, spiralė su variu, sterilizacija, injekcija, tabletės, pleistras, žiedas.
Gydytoja T.Peers teigė, kad pasaulyje gerokai sumažėjo moterų sterilizacijos atvejų. Ji tai sieja su ilgalaikės hormoninės kontracepcijos atsiradimu. „Gausių mėnesinių kraujavimų galima išvengti naudojant gimdos spiralę, kai kurių menstruacinio ciklo sutrikimų – naudojant kontraceptines tabletes. Taigi kontracepcijos priemonės jau nustojo būti tik apsauga nuo nėštumo ar lytiškai plintančių ligų“, – sakė gydytoja iš Didžiosios Britanijos.
Jos nuomone, prezervatyvo negalima būtų vadinti priemone, saugančia nuo nėštumo, tai – labiau apsisaugojimo nuo lytiškai plintančių ligų metodas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė sakė, kad mūsų šalyje tarp jaunų moterų labai paplitęs vienas nesaugių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų – nutrauktas lytinis aktas. Internetinė moterų iki 30 metų apklausa, kurioje dalyvavo per 800 moterų, parodė, kad net penktadalis jų nuo nėštumo saugosi šitaip. „Šis metodas neužtikrina patikimos apsaugos nuo nėštumo“, – pabrėžė gydytoja Ž.Bumbulienė.
Ko nori moterys
T.Peers rodo moderniausią kontracepcijos priemonę – piršto dydžio hormoninę spiralę. Ji veiksmingai nuo nėštumo saugo trejus metus ir tinka negimdžiusioms moterims. Ši priemonė kol kas dar neprieinama Lietuvoje, tačiau, pasak ginekologės Ž.Bumbulienės, savo gyvenimą planuojančios jaunos moterys labai domisi šia priemone.
Pernai internetinė Lietuvos moterų apklausa atskleidė lietuvių norus: 76 proc. trokšta, kad kontracepcijos priemonė būtų patikima, 72 proc. – kad ji neturėtų šalutinio poveikio, 51 proc. – kad nedarytų įtakos vaisingumui, 38 proc. – kad nedarytų poveikio mėnesinėms ir 29 proc. – kad joje būtų kuo mažiau hormonų. „Stebint, kokius apsisaugojimo nuo nėštumo metodus renkasi moterys, galima spręsti apie naujas tendencijas. Tabletes ima keisti gimdos spiralės. Manau, ateitis priklauso ilgalaikėms kontracepcijos priemonėms“, – sakė gydytoja Ž.Bumbulienė. VLMEDICINA. LT LOGO
Box Kontracepcijos istorija
• Senajame Testamente minimas nutrauktas lytinis aktas, o pirmoji žinoma kontraceptinė priemonė moterims buvo apsauginis kaištis iš krokodilo mėšlo, medaus ir natrio karbonato. Vėliau moterys plaudavo makštį citrinų sultimis. Toks „kontraceptikas“ buvo labai brangus. • 600 m. pr. Kr. graikų kolonistai Libijoje atrado pankolių šeimai priklausantį augalą (lot. Silphion), kuris buvo plačiai naudojamas kaip pirmas geriamasis kontraceptikas. • Seniausi žinomi prezervatyvai buvo rasti vienoje Jungtinės Karalystės pilyje maždaug 1640 m. Jie buvo pagaminti iš žuvų ir gyvūnų žarnų ir dažniau naudoti kaip apsauga nuo lytiškai plintančių ligų, o ne kaip kontracepcijos metodas. • Guminiai prezervatyvai pradėti gaminti 1844 m., o 1930 m. masiškai imti gaminti ploni prezervatyvai iš latekso. • XIX a. atsirado daugybė kontracepcijos būdų – makšties plovimo priemonės, makšties kempinė, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, vyriškas gaubtuvėlis ir pan. • 1960 m. rinkoje pasirodė pirmosios JAV maisto ir vaistų tarnybos patvirtintos kontraceptinės priemonės, 1990 m. – pirmoji hormoninė gimdos spiralė, dar po 8 metų –skubios kontracepcijos piliulės. 2000 m. į rinką išleistas kontraceptinis pleistras ir žiedas bei kasmėnesinės injekcijos.
