Vedybos su lietuvėmis jiems – vartai į Europą. Galima tik spėti, kiek tautiečių jau pasinaudojo galimybe užsidirbti, nes tiek Lietuvos, tiek kitų šalių migracijos tarnyboms sunku įrodyti, kad santuoka fiktyvi.
Tačiau lengvais pinigais ir galimai maža rizika susigundžiusiosios, ypač jaunos merginos, kartais gali patekti į sąvadautojų pinkles.
Panevėžietė aštuoniolikmetė Skirmantė Puzinaitė neseniai internete rado skelbimą, siūlantį lietuvėms užsidirbti iš fiktyvių santuokų su užsieniečiais. Mergina neketino tokiu būdu praturtėti, tačiau nutarė išsiaiškinti, kaip sistema veikia.
Ji atsiliepė į skelbimą. Netrukus gavo Linos vardu prisistačiusios fiktyvių vedybų tarpininkės elektroninį laišką iš Londono. S.Puzinaitei ji siūlė už 2 tūkstančius svarų (apie 10 tūkstančių litų) susituokti su 22 metų uzbeku. Vaikinui esą reikalinga viza, jų santuoka truktų apie metus. Paskui ji su uzbeku be problemų išsiskirtų.
Tarpininkė panevėžietę tikino, kad tai gana lengvas ir populiarus būdas užsidirbti pinigų. Pasak jos, taip savo kišenę jau yra papildžiusi ne viena lietuvė.
Kvietė atvykti į Angliją
S.Puzinaitei tarpininkė sakė, kad jai reikės Lietuvoje susitvarkyti tam tikrus dokumentus, su tuo susijusios išlaidos, kaip ir kelionė į Londoną susipažinti su būsimu jaunikiu, nieko nekainuos. Panevėžietė buvo paprašyta atsiųsti savo asmens paso kopiją, dvi nuotraukas, banko kortelės sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai išlaidoms.
Tarpininkė panevėžietę instruktavo, kad jai reikės būsimam jaunikiui suteikti informacijos apie save ir savo šeimą, o šis irgi padarys tą patį.
„Didžiosios Britanijos migracijos tarnyboje jūs turite žinoti, ką sakyti, kad pareigūnams nekiltų įtarimų“, – mokė jį tautietę.
S.Puzinaitė tarpininkės nepaklausė, o ši neįspėjo, kokia kalba jai reikėtų bendrauti su uzbeku. Mergina sakė laisvai kalbanti angliškai, bet silpnai mokanti rusų. Lina prisistačiusi moteris tik skubino panevėžietę greičiau apsispręsti, nes uzbekas pageidaująs kuo skubiau vesti. Tarpininkės netrikdė, kad nuotaka tik neseniai sulaukusi pilnametystės.
Tekėti nė neketinanti S.Puzi-naitė, genama smalsumo, kurį laiką dar susirašinėjo su tarpininke. Viename laiške mergina užsiminė, kad iš fiktyvios santuokos norėtų užsidirbti ir jos draugė. Tarpininkė tuoj pat parašė surasianti jaunikį – turi daugybę norinčių fiktyviai susituokti klientų.
Kai S.Puzinaitė prisipažino neketinanti tuoktis su uzbeku, Lina supyko ir papriekaištavo dėl sugaišinto laiko.
Mergina svarstė, kad dabar, kai Lietuvoje taip nelengva pragyventi, fiktyvių vedybų tarpininkams nėra sunku surasti tokiai avantiūrai pasiryžusių moterų.
Tokių, kurios būtų už pinigus ištekėjusios už užsieniečių, S.Puzinaitė nepažįsta, tačiau iš draugų yra girdėjusi, kad viena mergina taip pateko į sąvadautojų spąstus.
Siūlomos įvairios sumos
Už fiktyvias santuokas lietuvėms paprastai siūlomos gerokai didesnės sumos, nei buvo pažadėta S.Puzinaitei. Nelegalioms nuotakoms siūloma nuo kelių iki dvidešimt kelių tūkstančių eurų.
Ar lietuvės susigundo sudaryti fiktyvias santuokas užsienyje, oficialių žinių nėra. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Vaidas Kulikauskas sakė, kad iš užsienio valstybių neturi informacijos apie lietuvių sudarytas fiktyvias santuokas.
Migracijos tarnybos pareigūnai išaiškina tik Lietuvoje sudarytas fiktyvias santuokas ir tai palyginti nedaug, nes tai gana sunku nustatyti.
Migracijos tarnyba surinktą informaciją apie galimai fiktyvią santuoką perduoda prokuratūrai, ši kreipiasi į teismą, nes tik jis gali pripažinti santuoką negaliojančia.
Užsieniečiui, kuris sudarė fiktyvią santuoką su lietuve, gresia leidimo gyventi Lietuvoje atėmimas, deportacija, jam gali būt uždrausta atvykti į Lietuvą, o tam tikrais atvejais – ir į Šengeno šalis.
Kaip nubausti fiktyviais ryšiais su užsieniečiu susisaisčiusią lietuvę, sprendžia teismas.
Sostinėje Migracijos tarnybos pareigūnai išaiškino kelias fiktyvias šeimas, dar kelias stebi. Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus darbuotojai sakė, kad jų akiratyje tokių šeimų nėra.
Kas slypi už skaičių – paslaptis
Panevėžio ir rajono civilinės metrikacijos skyriai tvarko užsienyje susituokusių gyventojų apskaitą. Kasmet užsienio šalyse susituokia vis daugiau miesto ir rajono gyventojų, tačiau nėra jokių duomenų apie galimai fiktyvias santuokas.
Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė sakė, kad kasmet užsienyje santuokas užregistruoja kelios dešimtys panevėžiečių. Mūsų miesto gyventojos tuokiasi ne tik su europiečiais, bet ir su indais, pakistaniečiais, urugvajiečiais ir kitų vadinamųjų trečiojo pasaulio šalių atstovais.
Inga Smaskienė