Tikrai didele uzuojauta, bet jei ivyko persileidimas iki 12 sav tai vadinas vaisius turejo arba apsigimimu arba tiesiog organizmas jo neprieme, o daktarai negelbejo del to, kad dar nera ka gelbeti taip anksti, tik 12 sav viskas susiformuoja, iki to laiko tai tiesiog embrionas, o paracetamolis buvo duodamas nuo skausmo, nes visi tik jum atvykus tikriausiai jau zinojo, kas vyksta...

Statistine persileidimo tikimybe iki 12 savaiciu yra labai didele - apytiksliai 1:5, t.y. 1 is 5 nesciuju persileis iki 12 savaiciu. Didzioji dalis tokiu persileidimu ivyksta, nes vaisius nesivysto taip, kaip turetu. Todel medikai nestumo iki 12 savaiciu dazniausiai net nebando issaugoti. Nes vistiek vaisius neisgyventu.

Be to, kai jau kraujavimas prasidejo, nestumo nebeissaugosi. Persileidimas neivyksta staiga - kaip kad bandoma pavaizduoti straipsnyje. Kai jau moteris pradeda smarkiai kraujuoti - nestumo nebeissaugos net ir patys geriausi daktarai. Nes kraujavimas - savaiminis gimdos valymasis. Vaisius jau tikriausiai kuris laikas nebegyvybingas.

Labai gaila sitos jaunos poros. Taciau sioje situacijoje mediku nekaltinkit. Jie dave jai paracetamolio, palengvinti skausmui. Daugiau tikriausiai nelabai ka ir galejo padaryti. O persileidimo skausmai tikrai nera labai didesni, nei gausiu menesiniu. Va, emocinis skausmas ir netekties, praradimo, tustumo jausmas tai be galo didelis. :-(

Kad ir kaip gaila poros, bet 8-10 ar net 12 savaiciu nestumas, kai jau pradedi kraujuot deja bet nei Anglijos privacioj ligoninej, nei LT persileidimo jau nesustabdysi. Ar medikai apziures keliu minuciu begyje ar keliu valandu. Tokia gamta. Kad ir kaip toli medicina pazengus tokio nestumo issaugot galimybiu nera.
O jei lygint medicina apskritai nera didelio skirtumo tarp Anglijos ir LT. Skirtumas gal tik toks kad cia duodi seselei i kisene ir ji tampa maloni ir begalo rupestinga. Bet deja nakti papuolus, kuomet yra tik budintis gydytojas ir jei jis staiga daro ekstra operacija, tu to gydytojo lauksi tol kol jis ta operacija baigs. Ir jei pabaigus iki jo darbo pabaigos bus likes pusvalandis deja tu jo nesulauksi. Lauksi pasikeitusios pamainos ir kaip cia sako klausimu is naujo. Gali raitytis skausmuose ar guleti kraujo klane, budinciu gydytoju skaicius ribotas. Taip kad cia ne saliu beda, cia bendro zmogiskumo nebuvimo ir medicinos finansavimo beda, nesvarbu kur tai bevyktu.

Prieš gerus tris mėnesius važiavau į Londono ligoninę, emergency room... Ne dėl tokios pat priežasties, kaip šie žmonės. Vėmiau, akyse aptemo, rankos kojos tirpo, nuvažiavus vaikinas pasakė kas vyksta, nes pati kalbėt nebeturėjau jėgų, vaikinui pakalbėjus, reikėjo laukti 30 minučių iki kol mus pakvietė prie kito langelio, vėl vaikinas pasakojo kas vyksta, pamenu tik tiek, kad sėdėjau ir viską mačiau kaip per sapną. Palaukus dar 40 minučių mus priimė seselė, kuri paiimė kraują, pamatavo spaudimą ir visk rašė kompiuteryje. Tada mums buvo pasakyta, kad daktaro reiks laukti 1 valandą ir 30 minučių, kad pamatytume daktarę, tačiau, aš to nebesulaukiau, netekau sąmonės, kiek vaikinas pasakojo nešė mane pas tą pačią seselę ant rankų rėkdamas, kad man pagalbos reikia tuč tuo jau, ir daktato nebelauksim. Atsibudau ligoninės lovoje, skaudėjo visą kūną, akyse vis dar juoda, viena seselė atėjo už valandos paiimti kraują, kita atėjo paiimti šlapimo už dar valandos, o tada mums buvo pasakyta, kad daktaras užsiiėmęs ir ateis tik po dviejų valandų, laukėmė iki 2 ryto, niekas neatėjo... Norėjau bėgtis iš tos ligoninės, vaikinas skatino važiuoti į privačią kliniką, tikėdamasis, kad ten sulauksime geresnės priežiūros. Tačiau vyriausioji seselė pasakė, kad aš eiti niekur negaliu, kol manęs neapžiūrėjo daktaras ir kol nesu išrašyta. Atradau jėgų, pyktis virte virė, pasakiau, kad jeigu daktaras neateina jau 6 valandas ir laukti nebegaliu, seselė neklausė. Užmigau, atsikėliau 4 ryto kai pažadino dar viena seselė, vėl gi paiimė kraują, pamatavo spaudimą, paklausėmė kada ateis daktaras, ši atsakė, kad tik 8 ryto, nes jis išvažiavo dirbti į kitą ligoninę... Laukėmė iki 8 ryto, niekas nepasirodė, vėl kraujo tyrimai... Buvo pasakyta, kad daktaras ateis 10.. Daktaras pasirodė 11 ryto, vėl tie patys klausimai, vėl kompiuteris, daktaras pasakė, kad viskas gerai, čia tik stresas atsiliepia... Parvykome namo, mano savijauta buvo siaubinga, vėl netekau sąmonės, vaikinas iškvietė greitąją, atsibudau vėl palatoje, šį kartą daktaro tereikėjo laukti 2 valandas, o šis pasakė, kad tai nuo nemigos, kad reikia pamiegoti... Iki šiol nežinau kas su manim blogai, tokie skausmai ir vėmimai ir sąmonės netekimai pasikartoją bent kelis kartus į savaitę, greitai skrendu į Lietuvą, bus matyti ką pasakys Lietuvos daktarai.

*jei nestumas nutruksta taip anksti tai daznai del to kad vaisiui yra "kazkas ne taip" ir tiesiog pati gamta atsirenka, zinau ir suprantu kad tie zodziai kaip peiliu i sirdi bet tai tiesa.Dar vyras minejo kad jo moteris dirba fizini darba juk itakos galejo ir tai tureri...Persileidimo priezasciu yra labai daug...Vienas is ju nesivystantis nestumas, kai vaisius tiesiog nebesivysto del kazkokiu anoliju ir ivyksta persileidimas(tai labai dazna priezastis) fizinis darbas, stresas....Priezasciu labai daug...Nemanau kad verta kaltinti medikus.

Pati patyriau persileidima, lietuvoje.Pradejau namie "teplioti" kadangi buvo naktis, su vyru nuvykome i klaipedos gimgymo namus..Ten mane apziurejo nors daktare ir nebuvo labai maloni bet jos NEKALTINU.Nes kai nestumas tokiame laike nutruksta tai yra "naturali gamtos atranka" ne vienas medikas man patvirtino kad gal kazkas tam mazyliui buvo ne taip(kalbu apie vystimosi problemas) o didiji persileidimo skausma patyciau namie, skaudejo, bet sienom nelipau ju nedauziau ir nesaukiau...Norejau klykti, bet nei is fizinio skausmo o is jausmu...Nes supratau kad kraujavimas reiskia tai jog mano nestumas tuoj pasibaigs nors buvo katik prasidejas...Zinau kad medikai buvo nekalti del to, nestumo iki 12 sav. net nelanai nori gelbeti medikai...Pacioje pradziojie die dazniausiai skiria gulima rezima...Suprantu ta pora, suprantu kad labai skauda..Gaila tos merginos, zinau ta slykstu jausma kai nesinoti NIEKO, nori tik guleti...Nebesinori saves saugoti nes nematai prasmes...Bet patikekite, veliau bus lengviau :) mes su vyru gana greitai pradejom planuoti vaikeli vel, dabar as jau 6men. nescia..Nors tai dar ne galas, anskti dar dziaugtis bet esu be galo laiminga! To pacio linkiu ir jums...Nepulkite kaltinti mediku, nes taip jau gamtoje padaryta kad islieka stipriausieji... :)