Neseniai sutikau vieną pažįstamą, kurios buvau nemačius beveik metus. Tada ji atrodė prislėgta ir skaudžiai išgyveno dėl asmeninio gyvenimo nesėkmių. Jai rūpėjo išsikalbėti, ji ieškojo priežasčių, kodėl taip atsitiko, svarstė, ką reikėtų daryti – nutraukti santykius ar stengtis išlaikyti neištikimą vyrą. Buvo nelaiminga, bet normali - nuoširdi ir natūrali.
Kai neseniai išvydau ją visiškai pasikeitusią, linksmą, su visais bendraujančią, pamaniau, kad sutuoktinis nebesuka į kairę ir viskas klostosi kuo puikiausiai. Pasirodo – ne! Kaip buvo taip ir liko, tačiau ji teigė, kad nepaisant nieko jaučiasi laiminga. Pamaniau, gal išprotėjo, bet ji pakylėtu balsu paaiškino, kad pasikeitė jos mąstymas – ji nustojo dairytis į praeitį, nebesuka galvos dėl ateities, o gyvena šia akimirka. Puolė man priekaištauti, kad į viską žiūriu pernelyg kritiškai, esu negatyvi ir turėčiau mokytis tapti laiminga.
Mano minėta pažįstama yra iš tų moteriškių, kurios siekia būti laimingos bet kokia kaina. Į Londoną ji atvažiavo su tikslu gerai ištekėti, o būdama jauna ir išvaizdi nesunkiai susuko galvą turtingam arabui. Ji nesunkiai pasiekė tai, ką vadino „moters laime“, tačiau neapskaičiavo, kad tokios pat laimės ir tokiu pat būdu gali užsimanyti ir kitos.
Per keletą darnaus gyvenimo metų ji visiems prisigyrė, koks gražus ir laimingas jos gyvenimas, o situacijai pasikeitus labiausiai bijojo atsidurti tarp nelaimingų lūzerių-emigrantų, vargstančių Anglijoje, kaip vargo ir savo tėvynėje. Ji privalėjo, kas benutiktų, atrodyti laiminga. Ir tapo gyvenimo būdo mokytojų auka.
Laimė šiais laikais virto preke. Ir kaip kiekviena prekė pardavinėjama pagal šiuolaikinius marketingo metodus. Pirmas žingsnis – įrodyti, kad prekė priklauso „must have“ (privalai turėti) kategorijai ir jos neįsigijęs esi niekam tikęs, tuščia vieta. Tai jau atlikta. Gausybė knygų, straipsnių ir pseudomokslinių tyrimų grūste grūda galvon, kad tik laimingas žmogus gali pasiekti gyvenime visko, ko nori, o būti nelaimingu - lygu būti „lūzeriu“.
Antras žingsnis – atskleisti, kad daugelis žmonių jaučiasi nelaimingi. O įtikinus, kad jie nelaimingi ir kad būtent nelaimingumas yra jų visų bėdų priežastis, belieka išrasti receptą, kaip tapti laimingu, ir jį brangiai parduoti.
Kiek tokių receptų knygų, mokamų seminarų ar treniruočių, video ar audio diskų pavidalu jau prisipirkot? Tarptautinės laimės dienos proga galima įsigyti dar vieną. O tada suskaičiuoti, kiek laimės siekimui išleidote pinigų ir pasijusti tikrai laimingais.
Aš geriau būsiu nelaiminga, bet už dyka.
