Kitose Baltijos šalyse šią savaitę jau apsilankęs ministras pastaruoju metu vyksta į regionus, kuriuose Kinija bando sustiprinti ekonominę ir politinę įtaką, teigia diplomatai.
Prieš kelis mėnesius jis Varšuvoje susitiko su Višegrado šalių užsienio reikalų ministrais.
Japonijos diplomatijos vadovas Vilniuje susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir premjere Ingrida Šimonyte.
Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad per vizitą bus aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, regioninės ir tarptautinės aktualijos.
Platesnis žvilgsnis į Aziją
Japonijos ministras Lietuvai turėtų pristatyti Tokijo inicijuotą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją kaip atsvarą gilesniems ryšiams su Pekinu.
Lietuvai tokia alternatyva gali atrodyti patraukli, pastaraisiais mėnesiais stebint šalies bandymus didinti atstumą nuo Kinijos, baiminantis nepageidaujamos Pekino politinės įtakos.
Politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad dabartinė Lietuvos vyriausybė nuosekliai siekia diversifikuoti užsienio politiką Azijoje ir kreipti dėmesį link vertybiškai artimesnių liberalių demokratijų, tarp kurių yra ir trečioji pasaulio ekonomika Japonija.
„Lietuva nori į Aziją žvelgti plačiau ir jeigu lygintume Azijos ekonomines galias, tai po Kinijos turime Japoniją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
Tuo tarpu Japonija puikiai mato, kad Kinija tampa supervalstybe ir jos įtaka auga ne tik Rytų Azijoje, bet ir kitur pasaulyje, tvirtino ekspertas.
„Visur, kur Kinija bando didinti aktyvumą, Japonija siekia pasiūlyti savo alternatyvą“, – teigė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Vilniaus ir Pekino santykiai prastėjo.
Lietuva kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo kinų investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.
Visa tai vainikavo Lietuvos sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formato 17+1, paraginus ES rasti bendrą poziciją dėl santykių su Pekinu.
Pasak K. Andrijausko, toks sprendimas neabejotinai atkreipė Japonijos dėmesį.
„Japonija ir kitos Azijos valstybės yra pripratusios prie to, kad Kinijos galios augimui pasipriešinti darosi vis labiau sudėtinga“, – sakė politologas.
„Todėl joms svarbu matyti precedentus, kurie rodo, jog tai įmanoma, ypač kai tai daro valstybės, kurios globaliu mastu tarsi nėra itin svarbios“, – pridūrė jis.
Dėmesys pozityvioms istorijoms
Japonijos užsienio reikalų ministras taip pat Kaune pagerbs Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą.
T. Motegi apsilankys Žaliakalnyje esančiame name, kur 1939–1940 metais buvo įsikūręs Japonijos konsulatas.
Pasak K. Andrijausko, pabrėžti Ch. Sugiharos vaidmenį yra nusistovėjusi tradicija bendraujant Lietuvos ir Japonijos pareigūnams, tačiau jo veiklos pavyzdys pastaraisiais metais ypač svarbus Tokijui dėl Rusijos ir Kinijos skatinamų ginčų Antrojo pasaulinio karo tema.
Diskusijos apie karą yra nemalonios Japonijai, buvusiai nacių Vokietijos sąjungininke.
„Šiame kontekste japonams prasminga skirti didesnį dėmesį istorijoms, kurios rodo pozityvų Japonijos vaidmenį tuo metu. Sugiharos istorija yra vienas tokių pavyzdžių“, – sakė ekspertas.
Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.
Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.
Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.
Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus.
