Per Lietuvą praūžusi audra – dar vienas įrodymas, kad uraganinis vėjas mūsų šalyje tampa vis daugiau rūpesčių keliančiu gamtos reiškiniu. Tuo neabejoja mokslininkai, tyrinėjantys klimato kaitą. Jie ragina ruoštis naujoms stichijos atakoms, rašo „Lietuvos rytas“.
Šią žiemą pajūryje tai buvo jau trečioji galinga audra, kurios metu vėjo greitis siekė apie 30 metrų per sekundę. Po trumpo atokvėpio penktadienį turėtų užgriūti dar viena panašaus stiprumo vėjo ataka.
Tiesa, pajūryje ir anksčiau vėjas vartydavo medžius, traukė elektros laidus, bangos nuplaudavo kopas. Tačiau vėtros vis stiprėja, o nuostolių daugėja.
Mokslininkai pataria pratintis prie tokio stichijos šėlsmo ir ruoštis naujiems smūgiams.
„Ateityje Lietuvoje uraganiniai vėjai siaus dar stipriau“, – niūrią perspektyvą pateikė Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.
Netolimoje ateityje inžinieriai turėtų persvarstyti statiniams taikomus reikalavimus: dėl stiprėsiančių vėjų prireiks tvirtesnių pastatų, atsparesnių stogo konstrukcijų.
G.Stankūnavičius mano, kad kylant vandens lygiui jūros pakrantėje gali nebepakakti įprastinių kopų apsaugos priemonių ir nuo stiprėjančių bangų gali tekti gintis gelžbetoninėmis konstrukcijomis.
Vis stiprėjantys vėjai gali būti pasaulio šiltnamio efekto padarinys.
Šylantis klimatas kaitina pasaulinį vandenyną. Į atmosferą patenkantys šylančio vandens garai papildo besivystančių ciklonų energiją.
Lietuvoje siautusių uraganinių vėjų statistika rodo, kad šalį siaubiančių audrų mažėja, bet jos tampa nuožmesnės.
Nuo 1984 iki 2005 metų Lietuvoje tik keturis kartus siautė uraganiniai vėjai, tačiau jie apimdavo visą Lietuvos teritoriją, o padaryti nuostoliai buvo skaudesni.
Per pastaruosius 20 metų Šiaurės Atlanto ciklonų trajektorija pavojingai pakito. Tai įrodo ir pastaruoju metu per Lietuvą praūžusios trys vėtros, rašo „Lietuvos rytas“.
