UNICEF lyginamojoje vaikų gerovės vertinimo lentelėje nurodo tris aspektus: psichinę gerovę, fizinę sveikatą ir įgūdžius. Pagal bendrus vaikų gerovės vertinimo rezultatus Lietuva užima 33 vietą, o pagal psichinę gerovę mums skirta tik 36 vieta iš ataskaitoje analizuojamų 38 ESBO ir ES šalių.
„Tai yra nacionalinė krizė ir reikėtų imtis skubių priemonių“
Ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje yra didžiausias paauglių savižudybių skaičius iš visų tirtų išsivysčiusių šalių. Savižudybė yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežastis. Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Naujoji Zelandija ir Estija.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Lietuva tarp visų šalių yra pati paskutinė pagal paauglių savižudybių skaičių. Lietuva jau kuris laikas nėra pačioje geriausioje padėtyje ir tai tikrai neramina.
Apklausus Lietuvos vaikus, tai iš esmės, jie yra patenkinti savo gyvenimo kokybe, bet klausimas tuomet, kurioje vietoje užstringame, kad paauglys žengia tokį žingsnį?
Mes tris kartus viršijome pasaulinį vidurkį – tai tikriausiai rodo, kad mes jau esame krizėje. Tai yra nacionalinė krizė ir reikėtų imtis skubių priemonių.
Jų reikėjo imtis jau anksčiau, bet jei jų šiandien nesiimsime... Reikia suprasti, kad prarandame visą kartą ar net kelias kartas. Jei prarandame jaunimą – tai prarandame ir savo šalies ateitį“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomoji direktorė Erika Vėberytė.
Kodėl Lietuva atsidūrė gale?
Pasak UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomosios direktorės, konkrečių atsakymų, kodėl taip nutiko, turėtų ieškoti pati Lietuva ir būtina nedelsiant spręsti šią krizę.
„UNICEF rolė padėti valstybėms nusistatyti spragas, kurios yra pačios didžiausios. Ką reikėtų daryti ir kaip – tai, manau, kad kiekviena šalis turėtų pati spręsti.
Aš manau, kad pati sistema, ar tai būtų švietimo, ar psichinės sveikatos priežiūros sistema, joje jau turbūt reikia pasikeitimų. Reikėtų jau ne spragas kamšyti, o žiūrėti ir reformuoti visą sistemą, jei mūsų šaliai skaičiai tokie nepalankūs“, – teigė E. Vėberytė.
UNICEF ataskaitoje naudojo 2013–2015 metų Lietuvos duomenis apie savižudybes. Skelbiama, kad savižudybių skaičius yra 18,2 tenkantis 100 tūkst. gyventojų 15-19 metų amžiaus jaunimo. Ar situacija šiuo metu nepasikeitusi?
„Situacija šiuo metu pasikeitusi gal tik truputį. Labiausiai susitelkčiau į tai, kad koronaviruso pandemija mus užlupo netikėtai ir labai neigiamai veikia vaikų pasaulį ir jų gerovę. Mokyklos buvo uždarytos, sutriko sveikatos apsaugos sistema, ji sulėtėjo.
Norėtume, kad viskas eitų geryn, bet tikriausiai ši pandemija paveikė ir ekonomines, socialines ir švietimo sąlygas vaiko pasaulyje. Todėl pandemijos akivaizdoje turėtume susirūpinti tais aspektais, kurie patalpina Lietuvą į pačias žemiausias pozicijas tarp išsivysčiusių šalių“, – teigė E. Vėberytė.
Naujojoje ataskaitoje geriausiai tarp ES ir EBSO šalių pagal vaikų gerovę yra vertinamos Nyderlandai, Danija ir Norvegija. Jame taip pat pabrėžiamos grėsmės kilusios vaikų gerovei dėl koronaviruso pandemijos.
Savižudybės, liūdesys, nutukimas ir prasti bendravimo bei mokymosi įgūdžiai pernelyg dažnai tampa būdingi pasiturinčiose šalyse augantiems vaikams, teigiama rugsėjo mėnesį UNICEF paskelbtoje ataskaitoje.
„Jeigu valdžia, reaguodama į pandemijos padarinius, skubiai nesiims ryžtingų veiksmų apsaugoti vaikų gerovę, galime tikėtis, kad vaikų skurdas toliau didės, psichinė ir fizinė sveikata silps, o įgūdžių atskirtis gilės.
Šeimoms ir vaikams skiriama su COVID-19 pandemija susijusi parama yra apgailėtinai menka. Būtina labiau pasistengti, kad vaikų vaikystė būtų saugi ir laiminga, ir tai padaryti būtina tuojau pat“, – teigiama UNICEF biuro „Innocenti“ direktorės Gunilla Olsson pranešime.
Dar viena Lietuvos problema – mokslo pasiekimai
UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad vidutiniškai 40 proc. vaikų visose ESBO ir ES šalyse sulaukę 15 metų neturi pagrindinių skaitymo ir matematikos įgūdžių.
Bulgarijoje, Rumunijoje ir Čilėje gyvenančių vaikų šie įgūdžiai yra prasčiausi. Labiausiai įgudę yra Estijos, Airijos ir Suomijos vaikai.
Remiantis 2018 metų duomenimis, Lietuvoje 15 m. amžiaus vaikų, turinčių pagrindinių skaitymo ir matematikos įgūdžių – 61 procentas. Lietuvoje šiuo atžvilgiu atsidūrė 26 vietoje.
„Pagal 15 metų vaikų skaitymo ir rašymo įgūdžius mes nežibame. Tuo pačiu metu Estijoje situacija kitokia, nors lygtai būtume panaši šalis.
Tai ką mes darome ne taip? Kurioje vietoje estai sugebėjo taip padaryti ir sukurti tokią sistemą, kad jų vaikai yra pirmoje vietoje? Turime susirūpinti ir pasimokyti iš šalia esančio kaimyno“, – teigia UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomoji direktorė E. Vėberytė.
Turime, kuo pasidžiaugti
Lietuvos politikos gairės tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo srityse įvertintos gerai. Švietimo srityje skirta net antra vieta, o sveikatos apsaugos – 9. Pagal socialinės politikos gaires įvertinta 15 vieta.
Šalies būklė, lemianti vaikų gerovę, apima politikos gaires ir gyvenimo sąlygas. Pagal gerovės sąlygas Lietuvai tenka 15 vieta. Pagal gyvenimo sąlygas likome 30 vietoje. Prie to priskiriami ekonominiai rodikliai, visuomenės atmosfera ir aplinkos apsauga.
Ataskaitoje kalbama fizinio aktyvumo, apie viršsvorio ir nutukimo rodiklius, turinčius ir turėsiančius įtakos vaikams šiandien ir ateityje, taip pat vaikų mirštamumui. Šiuo atžvilgiu Lietuva atsidūrė gana aukštai – 20 vietoje.
„Lietuva kai kuriuose tyrimo srityse pasirodė iš labai geros pusės. Mūsų įstatyminė bazė yra labai tvirta. Kažkuriais atskirais rodikliais mes pirmaujame. Pavyzdžiui, pagal vaikų fizinę sveikatą“, – sakė E. Vėberytė.
Įstatyminė bazę Lietuvoje vertinama gerai, bet realybėje situacija dažnai skiriasi.
„Manau, jei įstatymas yra priimamas tik „ant popieriaus“, bet jis nėra vykdomas arba vykdomas pavėluotai, arba netinkamai. Jei vėliau nėra tikrinama, ar padėtis keičiasi, ar ji gerėja – tai tuomet veda į uždarą ratą. Įstatymas yra priimtas, bet padėtis negerėja. Jei taip yra, reikia peržiūrėti, kur yra tos spragos“, – teigė E. Vėberytė.
Pandemijos sukeltos pasekmės
UNICEF ataskaitoje pastebima, kad artimųjų netektis, nerimas, apribojimai, dėl kurių būtina būti namuose, paramos trūkumas, uždarytos mokyklos, darbo ir šeimos reikalų derinimas, nepakankamos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pandemijos sukelti ekonominiai nuostoliai daro katastrofinį poveikį vaikų gerovei, psichinei ir fizinei sveikatai bei raidai.
„Pasauliui toliau patiriant ekonomines, edukacines ir socialines pandemijos pasekmes, jei nedėsime sutelktų pastangų, neigiamas, sukrečiantis poveikis šiandienos vaikų, jų šeimų ir visuomenių, kuriose jie gyvena, gerovei tik didės“, – pranešime teigia UNICEF biuro „Innocenti“ vadovė G. Olsson.
Remiantis šia ataskaita ir nesena įvykių eiga, UNICEF ragina imtis tokių priemonių vaiko gerovei apginti ir pagerinti:
• imtis ryžtingų veiksmų sumažinti pajamų nelygybę ir skurdą, taip pat užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę naudotis jiems būtinais ištekliais;
• skubiai užlopyti rimtą vaikų ir paauglių psichinės sveikatos priežiūros paslaugų spragą;
• tobulinti šeimą puoselėjančias politikos gaires, siekiant pagerinti darbo ir šeimos balansą ir ypač užtikrinti kokybišką, lanksčią ir prieinamą vaiko priežiūrą ankstyvaisiais gyvenimo metais;
• didinti pastangas apsaugoti vaikus nuo ligų, kurių galima išvengti, ir siekti, be kita ko, kad nuo tymų būtų skiepijama daugiau vaikų nei pastaraisiais metais;
• tobulinti su COVID-19 pandemija skirtas kovoti politikos gaires, kuriose remtų vaikus auginančias šeimas ir skirtų vaikų gerovei reikiamas lėšas, kurių nepaliestų griežtos ekonominės taupymo priemonės.
