Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda iniciavo nuotolinį kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“
Forumo metu ir buvo sutarta burti darbo grupę, teiksiančią siūlymus dėl UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Burs darbo grupę
Šiemet sukanka 30 metų nuo tada, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO). Kitais metais taip pat sukanka 30 metų nuo tada, kai Lietuva prisijungė į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos.
„Tačiau nepaisant to, kad praėjo beveik 30 metų, vis dar neišspręsta konvencijos nuostatų integravimo į nacionalinę teisę problema, kas sąlygoja dviprasmiškus vertinimus, priimant sprendimus dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo ir apsaugos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė.
Forumo metu buvo nuspręsta suburti teisininkų, paveldo ekspertų, atsakingų institucijų, suinteresuotų grupių atstovų darbo grupę, kuri vertintų ekspertų pasiūlymus ir pateiktų galimus sprendimų būdus, kaip konvencijos nuostatos turėtų būti integruotos į nacionalinę teisę.
„Lietuva kol kas nėra pilnai įgyvendinusi konvencijos nuostatų dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo, nėra reglamentuotos vietos valdytojų funkcijos, nėra parengti vertybių valdymo planai. Prezidentas pakvietė visas atsakingas institucijas glaudžiau bendradarbiauti, imtis atsakomybės ir akcentavo sukurti UNECSO pasaulio paveldo vertybių integruotos valdysenos ir stebėsenos modelį“, – sako J. Karpavičienė.
Kol kas dar nežinoma, ar bus kuriamas specialus įstatymas, padedantis integruoti konvenciją į Lietuvos teisinę sistemą, ar bus atnaujinami jau galiojantys teisės aktai.
„Kad nepadarytume klaidos, kad viską kuo aiškiau suderintume, tam, kartu su LR Vyriausybės kanceliarija organizuosime darbo grupę, į kurią privalės būti įtraukti aukščiausio lygio teisininkai, paveldo specialistai, kiti reikalingi asmenys, kad iki vasaros turėtumėm labai aiškius pasiūlymus, kokiu keliu eiti. Tai garbės mums nedaro, kad konvencija lyg ir egzistuoja, bet jos svarbūs elementai mūsų teisinėje bazėje niekaip neatspindi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė sako, kad visos pasaulio paveldo vertybės pirmiausia yra saugomos nacionaline teise, tačiau su konvencijos įsigaliojimu gali atsirasti keletas naujų elementų. Jos teigimu, nacionalinėje teisėje pirmiausia turėtų būti įtvirtintas valdymo planas. Taip pat galėtų atsirasti ir dvi naujos pareigybinės pozicijos: nacionalinio koordinatoriaus ir vietos valdytojo.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sako, kad daug iki šiol jau priimtų sprendimų buvo neįgyvendintos, tad problemos ne menkėja, o gilėja.
„Manome, kad yra sisteminės priežastys, kurios yra sukeltos kai kurių Lietuvos įstatymų nesuderinamumo su paveldo konvencijos nuostatomis. <…> Liekame prie tos pačios nuomonės ir manome, kad pats veiksmingiausias, racionaliausias, ekonomiškiausias būdas išspręsti tas problemas, yra įstatymo parengimas“, – sako V. Ščiklienė.
Ministro nuomone, turint UNESCO pasaulio paveldo objektų atsiveria plačios galimybės. Pirmiausia, tai yra didžiulė garbė, antra, atsiranda potencialas plačiau vykdyti turizmą.
„Keturi esantys objektai ir penktas objektas pakeliui, žiūrint į mūsų šalies gyventojų skaičių ir santykį su objektų skaičiumi, santykis yra didelis ir tikrai galima pasidžiaugti“, – sako S. Kairys.
Darbo grupė konkrečius siūlymus dėl konvencijos integracijos turėtų pateikti birželį.
Atidaro ekspoziciją
Ketvirtadienį Valstybės pažinimo centre Prezidentūroje yra atidaroma ekspozicija, kurioje pristatomos visos Lietuvoje esančios UNECSO materialiojo ir nematerialiojo paveldo vertybės. Ekspoziciją bus galima pamatyti ir internetu, Prezidentūros Facebook paskyroje.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Laukiama sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo.
UNESCO narėmis šiandien yra 193 valstybės. Lietuva į UNESCO buvo priimta 1991 m. spalio 7 d.
UNESCO buvo įkurta 1945 m. lapkričio 16 dieną. UNESCO yra Jungtinių Tautų specializuota agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
UNESCO globojama veikla siekiama užtikrinti visuotinę pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei bendriesiems teisės principams, skatinti ir tobulinti bendravimą tarp įvairių pasaulio rasių, lyčių, religijų ir skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių.
