Įvedus Algirdo Šemetos pasiūlytą finansinių sandorių mokestį (FSM) nukentėtų būsimieji Lietuvos pensininkai, pabrangtų Lietuvos valstybės skolinimasis ir kiltų rizika, kad finansinės operacijos bus perkeltos į kitas šalis, teigia Lietuvos finansų rinkos instituto (LFRI) specialistai.
Visų pirma FSM nesurinktų į Lietuvos biudžetą tiek pinigų, kiek yra tikimasi. „Komisaro teigimas, kad būtų galima į biudžetą surinkti keliasdešimt milijonų litų, nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais“, – spaudos konferencijoje teigė gruodžio mėnesį įsikūrusio Lietuvos finansų rinkų instituto (LFRI) direktorė Gerda Žigienė.
LFRI teigimu, A. Šemetos mokesčio administravimas būtų brangesnis už jos sunešamas pajamas į biudžetą.
„Jeigu darytume teorinę prielaidą, kad išliktų apyvarta akcijomis ir obligacijomis. Potenciali tokio sandorių mokesčių suma yra 5,6 mln. litų. Sumos iš tiesų yra juokingos. Atsižvelgdami į sudėtingą mokesčio administravimo mechanizmą, galime daryti prielaidą, kad administravimas kainuotų daugiau“, – „Nasdaq OMX“ Baltijos biržų vadovė Arminta Saladžienė.
Našta – Lietuvos gyventojams
Kita LFRI išryškinama problema, kad mokesčio našta gali tekti ne finansų rinkos dalyviams, bet vartotojui.
„Mokestį mokės ne tie, kuriuos norima apmokestinti“, – sako G. Žigienė. Pasak jos, ekonomikos teorija rodo, kad dažniausiai sąnaudų didėjimas yra perkeliamas ant vartotojų pečių.
Būsimiesiems pensininkams taip pat prognozuojamas neigiamas poveikis. Instituto teigimu, jei Lietuvoje dabar būtų įvestas FSM, dabartinis trisdešimtmetis, išeisiantis į pensiją 65 metų ir turintis 5 proc. pelningumo pensijų fondą gaus 5 proc. mažesnę pensiją.
Be to, dėl FSM pabrangtų Lietuvos valstybės skolinimasis, o tai neigiamai atsilieptų mokesčių mokėtojams. „Įvedus transakcijų mokestį, likvidumas rinkose sumažėtų, o galimybė parduoti vertybinius popierius antrinėje rinkoje taip pat sumažėtų, – aiškino Andrius Načajus, „DNB Markets“ vadovas Baltijos šalims. – Kai sumažėja šių popierių patrauklumas, auga palūkanos. Lietuvai palūkanos padidėtų 0,3–0,5 procento.“
Kapitalo pabėgimas
G. Žigienė sako, kad toks mokestis nėra naujiena. 1984 m. Švedijoje įvestas toks mokestis lėmė, kad pusė operacijų buvo perkelta į užsienį, o į biudžetą surinkta mažiau nei 5 proc. planuotų pajamų.
„Lietuvos finansų rinka dėl savo nebrandumo nesiorientuoja ir nežino, ką FSM jai duotų“, – sakė Šarūnas Šiugžda, Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas.
LRFI atstovų teigimu, FSM taip pat gali sumažinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojų akyse bei paraginti tiek užsienio kapitalo bendroves, tiek Lietuvoje registruotas įmones perkelti savo atstovybes į užsienį.
„Netektume investicijų per kapitalo rinką, todėl neliktų alternatyvos bankų paskoloms, gyventojai netenka taupymo ir investavimo alternatyvų, tai atsiliepia ekonomikos augimui“, –- sakė G. Žigienė.
Lietuva kol kas atidėjo FSM įvedimą. ES mokestį palaikė 11 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Pasak LRFI direktorės, ne visoje Europos Sąjungoje įvestas mokestis iškraipytų rinką.
Eurokomisaro A. Šemetos pasiūlytas finansinių sandorių mokestis – tai mokestis, mokamas asmens ar įmonės kaskart perkant ar parduodant akcijas, obligacijas, ateities sandorius, išvestinius vertybinius popierius ar kitus finansinius instrumentus, nepaisant jų pelningumo. Mokestis svyruoja nuo 0,1 iki 0,01 procento.
Lietuvos finansų rinkų institutas – nepriklausoma, ne pelno siekianti finansų rinkos tyrimų organizacija, įsteigta siekiant sukurti platformą, kurioje rinkos dalyviai, įstatymų leidėjai, reguliuojančios institucijos ir akademinė bendruomenė galės keistis idėjomis ir nuomonėmis, susijusiomis su Lietuvos finansų rinkos efektyvumo, stabilumo, likvidumo, integracijos ir konkurencijos didinimu bei kartu spręsti plataus spektro problemas.
Greta Jankaitytė
