Maltos ordino pagalbos tarnyba tikisi, kad nauja išmanaus aukojimo iniciatyva leis pagerinti šalies pozicijas ir užtikrinti pagalbą ne tik per didžiąsias šventes, bet visus metus.
Penktadienį pristatę pernai atlikto „Charities Aid Foundation“ tyrimo rezultatus, maltiečiai teigia, kad Lietuva pernai buvo sąrašo pabaigoje.
„Nustebome pamatę, kokios yra aukojimo tradicijos: Lietuva pagal piniginių lėšų suaukojimą, pagal pasaulinio aukojimo rodiklius, yra 128 vietoje. Imant apskritai aukojimą – savanorystės indėliu, maisto produktais, Lietuva yra 137 iš 139 valstybių“, – per spaudos konferenciją sakė Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė.
Ji tvirtino, kad Lietuvoje apie du trečdaliai visų aukų skiriama lapkritį, rengiantis kalėdinei akcijai „Maltiečių sriuba“.
D. Kedavičienė sakė, kad norima keisti šią padėtį suteikiant galimybę žmonėms aukas paskirstyti tolygiai per visus metus – tai leistų Maltos ordino pagalbos tarnybai planuoti lėšas veikloms, kurioms trūksta pinigų iš projektų, programų, t. y. savanorių koordinavimui, motyvacijai.
„Norime apie tai pradėti kalbėti, kad savanorystė kainuoja – tiek organizacijai, tiek pačiam savanoriui“, – teigė D. Kedavičienė.
Pasak jos, būtent tai leis padaryti nauja platforma „Gerumo prenumerata“.
Tikimasi daugiau jaunų aukotojų
Maltos ordino pagalbos tarnybos lėšų pritraukimo vadybininkė Julija Staškovskaja tvirtino, kad šia akcija siekiama pritraukti daugiau reguliarių, periodinių lėšų, tai padaryti bus galima dviem būdais: užsisakant vadinamąją e-sąskaitą arba periodiškai aukojant per elektroninę bankininkystę.
E-sąskaitas galima užsisakyti visuose šalies komerciniuose bankuose, prisijungus prie elektroninės bankininkystės arba atvykus į susitikimus su maltiečiais ir pasirašant popierines e-sąskaitas. Tuo metu tiesiogiai prie aukojimo sistemos su elektronine bankininkyste galima prisijungti maltieciai.lt.
„Tai labai panašu, kaip mokėti už komunalines sąskaitas, ryšio paslaugas. Svarbu, kad žmogus pažymėtų, kad nori, jog automatiškai sąskaita būtų apmokėta. Ta sąskaita atkeliauja į banką ir bankas automatiškai perveda pinigus maltiečiams“, – pasakojo ji.
Anot J. Staškovskajos, abiem atvejais žmonės patys galės nuspręsti, ar nori aukoti kartą per metus, ar kas mėnesį, pasirinkti norimą aukos sumą.
Maltos ordino pagalbos tarnyba tikisi, kad tai pritrauks daugiau jaunesnių aukotojų, leis suteikti pagalbą neįgaliesiems, senoliams visus metus ir pagerins šalies aukojimo statistinius rodiklius.
„Dažnai susiduriame su skepsiu, ką su pinigais darysime, kam mums jų reikia. Juk vis dėlto yra tos akcijos, grafikas rodo, kad žmonės aukoja, kartą per metus, bet aukoja. Mes norime užtikrinti tęstinumą, šiek tiek išlyginti tą kreivę, kad galėtumėme padėti tiems žmonėms, kuriuos ištinka bėda netikėtai“, – sakė J. Staškovskaja.
Maltiečiai žada, kad aukotojams dukart per metus bus teikiamos ataskaitos, kur panaudotos lėšos.
Aukos – senoliams, vaikams, neįgaliesiems
Maltiečiai žada naudoti lėšas vienišų senolių maitinimui, plėsti savanorystę neleidžiant senoliams užsidaryti namuose, didinti jiems pagalbos prieinamumą, gerinti paslaugas vaikų dienos centruose. Daugiau aukų, anot jų, leistų paįvairinti ir stovyklas neįgaliesiems.
Maltiečiai Lietuvos didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose turi 14 dienos centrų, skirtų vaikams, daugiausia – iš socialinės rizikos šeimų, ten dirba apie 350 savanorių. Kitąmet tikimasi atverti dar du. Vaikai dienos centruose ruošia namų darbus, gaminasi maistą. Kitąmet tikimasi atidaryti dar du naujus centrus.
Maltiečiai dienos centruose teigia kol kas negalintys priimti visų norinčių vaikų ir skirti vaiko maitinimui daugiau nei po 50 centų per dieną.
„Vaikai, kurie pas mus lankosi, skleidžia gerąją žinią savo šeimoje, tarp draugų, kad yra tokia vieta, kur saugu, šilta, kur yra sotu. Norime neužsidaryti, jaustis laisvai, neskaičiuoti kiekvieno cento, sakyti – taip, atsivesk sesę, čia visiems užteks vietos, visiems užteks maisto“, – sakė maltiečių atstovė.
Organizacija taip pat vykdo neįgaliųjų reabilitacijos programas. Stovyklų dalyvė Inga Filipovič sakė, kad maltiečiai suteikia galimybes neįgaliesiems ne tik atsitiesti po traumų, bet ir praskaidrinti sunkią kasdienybę, net pakeliauti po užsienį.
Ji pati nuolat lankosi stovyklose, kur neįgalieji gali įgyti naujų draugų, prieš trejus metus buvusi stovykloje Prancūzijoje, kur neįgalieji galėjo lankytis jūrų muziejuje, jodinėti arkliais, skraidyti sklandytuvais ar nardyti.
„Mes to negalime patirti kasdieniame gyvenime. Mes sėdime, žiūrime pro langą ir svajojame, kad kažkur išvyktumėme. Sulaukiame vasaros – važiuojame, bet žiemą yra sudėtingiau. Norėtųsi gyventi ištisus metus, ne tik per stovyklas“, – pasakojo I. Filipovič.
