Naujausiais statistikos departamento duomenimis, jau keturios savivaldybės – Neringos, Rietavo, Birštono, Kalvarijų – patenka į vadinamą geltonąją zoną.
Vadinasi, jose arba 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis nei 50, o teigiamų tyrimų dalis per savaitę daugiau nei 4 proc., arba sergamumas yra 25–150, o teigiamų tyrimų dalis – mažiau nei 4 proc.
Primenama, kad raudonajai zonai savivaldybė priskiriama, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra didesnis nei 50 atvejų ir teigiamų tyrimų dalis per savaitę lygi ar didesnė 4 proc. Arba sergamumas didesnis 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per savaitę turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų.
Visai arti slenksčio, kad taptų „geltonomis“ – dar kelios savivaldybės. Štai Jurbarko rajono savivaldybėje fiksuojamas 153 atvejų sergamumas (nors teigiamų tyrimų procentas čia vis dar išlieka 5,8).
Taip pat žemesnį nei 200 atvejų sergamumą 100 tūkst. gyv. jau turi ir šios savivaldybės: Lazdijų (185), Šilalės (196), tačiau tyrimų procentas čia dar nėra mažesnis nei 4 proc.
Vis daugiau savivaldybių, kur vos keli atvejai per dieną
Naujausios analitikų analizės taip pat rodo, kad Lietuvoje sparčiai daugėja savivaldybių, kuriose paros atvejų skaičiaus vidurkis yra 10 arba mažiau atvejų per dieną – savaitės pradžioje tokių fiksuota 37, kai prieš savaitę – 29. Taip pat daugėja savivaldybių, kuriose teigiamų tyrimų procentas yra 10 proc. ar mažiau – dabar jų yra 26 (prieš savaitę buvo 13).
Komentuodama tokius skirtumus, kai vienur atvejų nustatoma dešimtimis ar dar daugiau, o kitur – tik vienetai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė pabrėžė, kad bendras sergamumo rodiklis nebūtinai rodo viruso išplitimo mastą.
„Sudėtinga dabar būtų detalizuoti, kur kiek tš atvejų nustatoma, bet, viena vertus, tokie skirtumai yra dėl to, vienose savivaldybėse mes apskritai turėjome svaresnį infekcijos išplitimą. Taip pat mes turime atvejus, fiksuojamus židiniuose. Taigi jei toje savivaldybėje turime protrūkį, reikėtų prisiminti, kad fiksuojamas sergamumas nebūtinai rodo, kad yra labai daug pavienių atvejų ir didelis infekcijos išplitimo pasiskirstymas. Dažnai būna taip, kad globos namuose per parą užfiksuojami 25, 30 ar 50 atvejų ir, natūralu, kad toje savivaldybėje bendras sergamumas šoka į viršų“, – aiškino specialistė.
Ji pažymėjo, kad dėl to kitą kartą klaidinga kaltinti savivaldybes, neva jos nesusitvarko su infekcijos plitimu, nes jis būna fiksuotas konkrečiuose židiniuose, kuriuose atitinkamai dirba ir epidemiologai.
„Esant fiksuotam protrūkiui, židiniui, jis visada lokalizuojamas, apibrėžiamos jo ribos – yra darbuotojai, gyventojai, kuriuos mes izoliuojam, testuojam. Su visu tuo labai aktyviai dirba NVSC specialistai.
Apsibrėžus protrūkio ribas žinome, kad turėsime vertinti du inkubacinius periodus. Jei per 28 dienas nėra fiksuojama naujų atvejų, tada laikoma, kad židinys yra užgesęs“, – aiškino J. Petravičienė.
Sergamumo augimą nulemia protrūkiai
Kaip pasakojo J. Petravičienė, šiuo metu pirmoje vietoje pagal sergamumą esančioje Visagino savivaldybėje fiksuotas ne vienas protrūkis. Jie nustatyti ligoninėje, globos namuose, baldų gamybos įmonėje.
„Tai yra labai aiškūs atvejai, kur infekcija yra išplitusi. Bet, suprantama, kad jei fiksuotas protrūkis įmonėje, jos darbuotojai turi šeimas, tad tas migravimas iš šeimų ir darbo aplinkas taip pat vyksta, todėl yra aukštas sergamumas. Tačiau dažniausiai pakilimą turime tose savivaldybėse, kur būtent turime didelius protrūkius“, – sakė ji.
J. Petravičienė kartu atkreipė dėmesį, kad pasižiūrėjus į bendrą sergamumą savivaldybėse, kaip jos išsirikiavusios, matoma, kad tos mažosios savivaldybės, kuriose rudenį fiksuotas mažesnis infekcijos plitimas, dabar pakilo į sąrašo viršų.
„Molėtai, Kazlų rūda, Utena – čia infekcija, galima sakyti, atėjo pavėlavusi“, – sakė ji.
Visgi vertinant atvejų augimą apskritimis, ne savivaldybėmis, vėlgi matoma, kad bendra situacija stabilizuojasi:
„Čia matome gerokai mažesnius skaičius, pavyzdžiui, Utenos apskrityje praėjusią parą iš viso turėjome 48 atvejus, Telšių – 39, Tauragės – 16“.
Nepaisant to, jog bendras savivaldybės sergamumas nebūtinai atspindi didelį viruso paplitimą, pašnekovė pabrėžė, kad dabartiniai ribojimai reikalingi iki minimumo sumažinti viruso plitimą.
„Bet kokiu atveju, tikslas yra visiškai susitvarkyti su infekcija, o židinių išplitimas rodo, kad į kokius globos namus virusas nepatenka iš niekur, jį atneša kuris darbuotojas, turėjęs kontaktą su kitu asmeniu. Tai rodo, kad virusas cirkuliuoja mūsų visuomenėje ir siekiama, kad kuo mažiau būtų to kontakto ir galimybių užsikrėsti“, – sakė NVSC atstovė.
Nuo Naujųjų – virš 400 protrūkių
Kaip informavo J. Petravičienė, nuo Naujųjų metų iš viso užfiksuota per 400 naujų protrūkių (t. y., kai susijusios dviejų ir daugiau žmonių užsikrėtimo aplinkybės).
„Iš šių protrūkių 123 yra šeiminiai – kai užsikrėtus vienam šeimos nariui ir infekcijai patekus į šeimą, užsikrečia ir kiti. Apie ryškėjančią šeiminių protrūkių tendenciją pradėjome kalbėti dar spalio mėnesį. Kasdien užfiksuojamų atvejų šeimose išlieka labai panašus, vertinant bendrą atvejų struktūrą.
Kalbant bendrai – pavyzdžiui, per gruodžio mėnesį apie 27 proc. užsikrėtusių žmonių nurodė, jog užsikrėtė nuo susirgusio šeimos nario. Dėl to nuolat akcentuojame tinkamos izoliacijos svarbą šeimos, prašoma žmonių įvertinti, ar namuose jie tikrai gali tinkamai izoliuotis“, – aiškino ji.
Tuo metu skaitlingiausi protrūkiai dažniausiai fiksuojami slaugos, palaikomojo gydymo, globos įstaigose.
„Tikriausiai visu pandemijos laikotarpiu nebuvo dienos, kad nefiksuotume su tokio profilio įstaigomis susijusių atvejų. Epidemiologų akys į šias įstaigas krypsta labiausiai dėl to, kad į jas patekusi infekcija kainuoja labai brangiai. Būtent tokio profilio įstaigose sausį registravome ir didžiausius protrūkius, su kuriais nuo metų pradžios siejami ir 81, 80, 65, ar 55 COVID-19 ligos atvejai“, – pabrėžė NVSC atstovė.
Pagreičio kritimas sulėtėjęs
Anot specialistų, tiek sergamumo, tiek matomas teigiamų tyrimų procentų dalis sumažėjimas net nuo rekordinių 27 iki 10 ar mažiau procentų tik patvirtinta, kad pandemija pamažu slopsta. Tuo pačiu taip artėjama ir prie rodiklių, leisiančių pradėti bent kažkokius karantino ribojimų švelninimus.
Visgi nors pandemijos pagreitis šalyje sumažėjo, nerimą kelia kritimo sulėtėjimas.
„Turime suprasti, kad infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ir tai nėra toks paprastas dalykas. Nepaisant to, kad dideles pastangas deda ir mūsų epidemiologai, kariai savanoriai, tai nėra vienos dienos trumpalaikis procesas, kad būtų galima greitai susitvarkyti su infekcija“, – sakė J. Petravičienė.
Kaip portalui aiškino Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, kad šiuo metu pagal atvejų skaičių turime panašią situaciją kaip lapkričio mėnesį, kai galvota apie griežtesnių ribojimų įvedimą.
„Tik tuo metu kreivė kilo į viršų, o dabar mes leidžiamės žemyn, bet fundamentaliai nuo lapkričio mėnesio niekas nepasikeitė. Neturime tiek persirgusių žmonių kad galėtume kalbėti, kad dėl to mažėtų atvejų skaičius, nes jau yra pakankamai persirgusių, neturime vakcinacijos ir NVSC normalaus darbo.
Ir testų prasme matome panašius skaičius ir tai kelia nerimą. Turime testuoti daugiau, nes klausimas, kodėl kritimas yra sulėtėjęs. Tam siūlomi ir atitinkami algoritmai, gausime antigenų testus ir tuos pajėgumus bus galima išplėsti“, – dėstė duomenų analitikas.
Kartu jis negailėjo kritikos NVSC darbui, mat tokiose savivaldybėse, kur diagnozuojami tik 5 nauji susirgimai, jau neatrodo misija neįmanoma juos greitai epidemiologiškai ištirti.
„Yra savivaldybių, kur atvejų skaičiai nukritę iki 5, tai tų savivaldybių NVSC žmonės turėtų „išgaudyti“ sergančiuosius. Jau sergamumas nukrito iki tokių skaičių, kai tiems žmonėms visiems galima paskambinti. Klausimas, kodėl tai nėra daroma. Nes tie vadinamieji totaliniai apribojimai yra makro lygio lygio priemonės, o turime prieiti prie mikro – visi tą dieną susirgę savivaldybėje turėtų būti apskambinti ir žinoma situacija, ar tai židinys ir pan. Jam esant galima visus atvejus „išgaudyti“, atliktis testus, bet klausimas, kodėl tyrimų apimtys mažėja“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
Specialistai pažymi, kad mažėjant atvejų savivaldybėse, tolesnis kritimas labai priklausys nuo taktinių epidemiologinės kontrolės priemonių – greito kontaktų atsekimo, testavimo ir izoliacijos – efektyvumo.
Portalas tv3.lt primena, kad duomenų analitikai neseniai pateikė išsamius pastebėjimus apie pandemijos situaciją Lietuvoje.
Mažiau nei tūkstantis naujų atvejų
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 953 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Trečiadienį tokių asmenų – 6, todėl bendras mirčių skaičius – 30.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1370 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 180 tūkst. 170 žmonių, 125 tūkst. 67 pasveiko.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2743 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 64 tūkst. 355 žmonės, abiem dozėmis – 12 tūkst. 32 žmonės.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1596 COVID-19 pacientai, 163 iš jų – reanimacijoje, deguonis papildomai tiekiamas 1049 pacientams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 98 žmonėms.
Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 155 pacientai.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė karantiną trečiadienį pratęsė iki kovo pradžios. Kartu pratęstas ir gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.
