Ar pavyks sustabdyti prie Lietuvos sienos artėjančio afrikinio kiaulių maro plitimą? Galbūt šernai šį pavojingą užkratą jau atnešė į mūsų šalį? Tokie nuogąstavimai itin sustiprėjo po to, kai Alytaus krašto medžiotojai aptiko kelias dešimtis kritusių šernų, o Baltarusijos žiniasklaida pranešė apie įtarimus, kad nustatytas naujas maro protrūkis dar arčiau sienos su Lietuva.
Vida Tavorienė
Dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvoje priimtas sprendimas stipriai praretinti šernų gretas. Juos leista medžioti ištisus metus, o šernų populiaciją norima sumažinti 10 kartų. Medžiotojai tam neprieštarauja. Anot jų, šernų populiacija labai gyvybinga ir greitai atsikuria.
Aptikus virusą šernieną uždraustų
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis leido šernus medžioti ištisus metus. Imtis tokios priemonės paskatino Baltarusijos žiniasklaidos pranešimai apie įtarimus, kad dar arčiau Lietuvos sienos yra registruotas naujas afrikinio kiaulių maro židinys. Anot aplinkos ministro, leidimas medžioti šernus be apribojimų galios vienus metus. Kai situacija pagerės, šis sprendimas bus atšauktas.
„Vykdome tikslines prevencijos priemones, viena jų – šernų populiacijos mažinimas padidėjusios rizikos zonose. Pernai pasienyje nustatėme apsauginę zoną, kurioje kiaulių augintojai privalėjo įgyvendinti biologinės saugos reikalavimus arba atsisakyti kiaulių. O medžiotojai tinkamai nesureagavo į raginimus mažinti šernų populiaciją, į juos žiūrėjo pro pirštus, todėl ir priimti papildomi sprendimai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
VMVT vadovas Jonas Milius pareiškė, kad šernų populiaciją šalyje galima būtų sumažinti 10 kartų – nuo dabar suskaičiuojamų 100 tūkst. iki 10 tūkstančių šernų. Taip būtų sumažinta maro viruso plėtros rizika. „Tai nėra įpareigojimas sumažinti šernų populiaciją, o tik pasiūlymas ir tik pasienio regionuose“, – patikslino M.Masiulis.
Medžiotojai paraginti aktyviau medžioti šernus, kol ir mūsų teritorijoje tarp jų neįsisuko agresyvus maro virusas, dar ir todėl, kad šerniena yra plačiai vartojama. Aplinkos ministerija pranešė, kad jei šalyje būtų aptiktas bent vienas afrikinio kiaulių maro atvejis, Lietuva privalėtų vykdyti ES teisės aktuose numatytas apsaugos priemones: reikėtų paskelbti plačią šernų medžioklę regione ar visoje šalyje, o šernienos negalima būtų vartoti maistui. Sumedžioti šernai turėtų būti naikinami užkasant arba sudeginant. Šernų kritimas užminė mįslę
Dar daugiau nerimo dėl plintančio afrikinio kiaulių maro sukėlė Alytaus krašte gaištantys šernai. Nuo praėjusio lapkričio medžiotojai aptiko ne vieną dešimtį kritusių šernų. Nuo ko krito laukiniai gyvūnai – mįslė ir medžiotojams, ir veterinarijos specialistams.
Ištyrus kritusių šernų mėginius, klasikinio ir afrikinio kiaulių maro užkrato nerasta. Per 2013 m. buvo ištirta 10 430 kraujo ir organų mėginių (2 749 šernų ir 7 681 kiaulės).
Pasak M.Masiulio, krentant gyvūnams mėginiai imami ypač pavojingoms ligoms nustatyti. „Dėl kitų ligų netiriama, nes ligų ir priežasčių, dėl ko krito gyvūnai, gali būti daug“, – aiškino VMVT skyriaus vedėjas. Vis dėlto dabar keletas kritusių šernų mėginių perduota Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui išsamesniems tyrimams dėl bakteriologinių ligų.
VVMT buvo pranešta apie 11 kritusių šernų. Medžiotojai jų suskaičiuoja kur kas daugiau. Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Evaldas Dainauskas sakė, kad jų krašte medžiotojai rado daugiau kaip 20 nugaišusių šernų.
„Nuo lapkričio tai kartojosi, o dabar, atrodo, lyg nurimo. Labai reti grupiniai šernų kritimai galbūt dėl maro, tačiau jo užkrato nerado, o dėl kitų ligų netyrė. Tad tokie kritimai – mįslė“, – sakė medžioklės žinovas.
Jei ne Baltarusijoje plintantis afrikinis kiaulių maras, nugaišusius šernus radę medžiotojai nebūtų nuogąstavę, kad gyvūnus pakirto pavojingas užkratas. „Ant maru sergančių gyvūnų kūnų atsiranda dėmės, jie viduriuoja, praranda koordinaciją, nevaldo užpakalinės kūno dalies. Tokių požymių medžiotojai nepastebėjo“, – aiškino E.Dainauskas.
Populiacija išplito
Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas nesutiko, kad medžiotojai pro pirštus žiūrėjo į šernų medžioklę. „Saugumo priemonių imtasi jau anksčiau – buvo pratęstas šernų medžioklės terminas. Todėl nemanau, kad aplinkos ministro sprendimas yra pavėluotas“, – sakė E.Dainauskas, pabrėžęs, kad šernų Lietuvoje nėra per daug.
Anot jo, medžiotojai laikosi nustatytų taisyklių ir reguliuoja šernų skaičių, kad 1 000 ha būtų ne daugiau kaip 27 šernai. Vis dėlto medžioklės žinovas sutiko, kad šernų populiaciją reikia mažinti. „Mes tam nesipriešiname. Kitose šalyse šernai taip pat medžiojami ištisus metus ir nieko blogo nenutinka. Esant tokiai maro grėsmei, reikia užšokti nelaimei už akių“, – įsitikinęs patyręs medžiotojas.
E.Dainauskas sakė, kad šernai gyvybingi ir greitai dauginasi. Anot jo, 1968–1992 m. Alytaus rajone buvo 27 šernai, o dabar yra apie 900 šernų. Pietų Lietuvoje dabar priskaičiuojama apie 2 000 šių laukinių gyvūnų.
Nerado pinigų tvorai
Nuo pernykščio birželio, kai Baltarusija oficialiai pranešė apie pirmą šio maro židinį, mūsų kiaulių augintojams – neramios dienos. Jie siūlė nedelsiant pasienyje tverti tvorą, kad migruojantys šernai neišplatintų agresyvaus ir itin pavojingo viruso. Tačiau ES ir Lietuvos valdžia tam pinigų pagailėjo. Preliminariai apskaičiuota, kad tvorai tverti reikėtų apie 34,5 mln. Lt. Šernus nuspręsta baidyti kvapais, kurių efektyvumas, pasak veterinarijos specialistų, siekia nuo 40 iki 60 proc.
Tik praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lietuvos pasienyje buvo nustatyta apsauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Jų neįgyvendinusiems kiaules teko išskersti ar parduoti. VMVT specialistai aiškino, kad apsaugos zoną pasienyje buvo galima paskelbti tada, kai išėjo Europos Komisija priėmė sprendimą dėl kompensacijų tiems gyventojams, kurie atsisakė kiaulių.
VMVT duomenimis, apsauginėje zonoje buvo apie 10 tūkst. kiaulių. Pasak M.Masiulio, apie 800 gyventojų atsisakė 4 tūkst. kiaulių. Jiems kompensuota apie 0,5 mln. Lt. Kiti augintojai pranešė, kad laikosi nustatytų biologinės saugos reikalavimų.
VMVT specialistai pripažino, kad nustatyti, ar visi kiaulių augintojai pakluso nurodymams, fiziškai neįmanoma. „Nuo gruodžio 16 d., kai nurodymai turėjo būti įgyvendinti, jokių skundų dėl to negavome. Tačiau esame numatę patikrinti tuos ūkius“, – teigė M.Masiulis.
Nepaiso sienų
Prie Lietuvos priartėjusi itin pavojinga virusinė gyvūnų liga kelia grėsmę ne tik mūsų šaliai, bet ir visai ES. Jei maras „kirstų“ sieną, ES šalys, kasdien kiaulienos produktų eksportuojančios už kone 50 mln. Lt, neišvengtų problemų ir nuostolių. Tiek Europos, tiek Rusijos mokslininkai yra perspėję, kad Rusijoje nesuvaldomai plintantis afrikinis kiaulių maras per Baltarusiją išplis į Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją, o per Ukrainą gali pasiekti Vengriją, Austriją.
Afrikinio kiaulių maro virusas yra labai gyvybingas. Ispanijoje ir Portugalijoje nuo 1960 m. afrikinis kiaulių maras buvo taip išplitęs, kad tik per 30 metų pavyko jį likviduoti. Anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, po maro protrūkių Ispanijoje išnyko smulkūs kiaulių ūkiai. Ši šalis ilgai negalėjo įveikti šios ligos pasekmių. Tik ES pagrasinus griežtomis sankcijomis, ispanai privertė visus kiaulių augintojus laikytis biologinės saugos reikalavimų. Smulkūs ūkiai jų nepajėgė įvykdyti ir tiesiog išnyko.
Dabar ES vienintelis afrikinio kiaulių maro židinys yra Italijos Sardinijos saloje. Šioje teritorijoje daug smulkių šeimos ūkių, kurie nesuinteresuoti naikinti kiaules. O valdžia, matyt, negali priversti juos tai padaryti.
Dėl stiprių ligos protrūkių kiaulininkystė buvo visiškai išnaikinta Maltoje ir Dominikos Respublikoje. Ši liga išplitusi visame Kaukazo regione.
