Lietuva užsidaro

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje – šalies viešbučiams ir restoranams premjero Andriaus Kubiliaus antikrizinis planas tapo baisesnis už pačią krizę.

Masinių bankrotų grėsmė

Užsienio turistai greitai turės pagrindo Lietuvą laikyti džiunglėmis. Vargais negalais pasiekę mūsų šalį, svečiai gali neberasti, kur apsigyventi ir pavalgyti.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad šalyje viešbučių ir restoranų verslas yra žudomas. Jo padėtis blogesnė nei verslo, kuriam nereikia licencijos.

„Jeigu viešbutis ar restoranas nesumoka už licenciją, ji yra stabdoma, o verslui, kuriam licencijos nereikia, skaičiuojami mokesčių delspinigiai ir galima tęsti veiklą. Siekiame, kad licencijos bent jau nebūtų stabdomos, nes dėl to viešbučiai ir restoranai bankrutuos, o valstybėje atsiras daugybė bedarbių“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Pinigų sems iš kiauro kibiro

Finansų ministerijos duomenimis, lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas praėjusiais metais buvo taikomas keturiolikai prekių ir paslaugų. Dėl to biudžetas per metus negavo 405 mln. litų pajamų. Iš jų 10 mln. – iš apgyvendinimo paslaugų viešbučiuose.

LVRA vadovės manymu, PVM padidinus iki 19 proc., pinigų bus ieškoma ten, kur jų neliks. „Jeigu valdininkai būtų atlikę rimtus skaičiavimus, PVM nebūtų kėlę. Tikimasi surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, bet viešbučiai ir restoranai tų pinigų vis tiek nebeatneš, nes bus priversti bankrutuoti“, – kuriozinę situaciją apibūdino E. Šiškauskienė.

Premjero A. Kubiliaus įsitikinimu, jeigu viešbučiai ir restoranai išsilaikė ir nebankrutavo prieš šešerius metus, kai lengvatos dar nebuvo taikomos, nenuskurs ir dabar.

„Viešbučiai jau dabar ima paskolas, kad galėtų susimokėti „Sodrai“. Tokios absurdiškos situacijos dar nėra buvę“, – piktinosi E. Šiškauskienė.

Turistams nepasiekiama Lietuva

LVRA prezidentės teigimu, Lietuvoje viešbučių paslaugos dabar yra brangiausios, palyginti su šalimis kaimynėmis. Be to, Lietuvos pasiekiamumas dėl nutrauktų „flyLAL Lithuanian Airlines“ reisų stipriai sumažėjo, viešbučių užimtumas taip pat rekordiškai smuko – dabar jis tėra 20−25 proc.

„Viešbučio išgyvenimo sąlyga yra bent 30 proc. užimtumas. Taigi absoliuti dauguma viešbučių dirba nuostolingai, bet savininkai negali jų parduoti – dabar niekas nenorėtų investuoti į šį verslą“, – konstatavo E. Šiškauskienė.

Statistikos departamento duomenimis,  šį sausį į Lietuvos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 129 100 keleivių, arba 21,5 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvais šį sausį vežta 43,9 tūkst. keleivių. Tai 23,7 proc. mažiau nei pernai sausį.

Statistika rodo, kad jau praėjusių metų paskutinis ketvirtis turistus priimančioms įstaigoms buvo mažiau pelningas negu tas pats laikotarpis 2007-aisiais.

Viešbučiai, moteliai, poilsio namai, sveitingumo įstaigos, kempingai, turizmo centrai, konferencijų centrai, vaikų vasaros stovyklos, nakvynės namai ir privatus apgyvendinimo sektorius 2008-ųjų ketvirtajame ketvirtyje suteikė užsieniečiams 366 629 nakvynes. Per tą patį 2007 metų laikotarpį šis rodiklis buvo 415 814. Ypač smarkiai apyvarta krito gruodį.

Jei reikės, streikuos ne kartą

Pakėlus PVM viešbučių paslaugoms ir kai kuriems maisto produktams, o kaimynams toliau taikant šioje srityje didesnes ar mažesnias lengvatas, vis daugiau turistų pramogoms renkasi ne Lietuvą.

E. Šiškauskienė mano, kad PVM didinimas − politinis sprendimas, dėl to visi asociacijos mėginimai perkalbėti valdininkus yra bevaisiai. „Jaučiame, kad mus supranta, tačiau niekas nesikeičia. Todėl kovo 16 dieną rengsime įspėjamąjį streiką ir tam tikrą laiką uždarysime restoranus ir viešbučius. Jeigu nepadės – liepą organizuosime rimtesnį streiką“, – žadėjo LVRA prezidentė.

Gal viską atiduoti kinams?

Vladas Grybas viešbutį Vilniaus senamiestyje įkūrė prieš 18 metų ir sakė dar niekad nesiskundęs, nieko iš valdžios neprašęs, dirbęs dantis sukandęs, bet tokių sunkių laikų sulaukti nesitikėjęs.

„Dabar jau teko kreiptis į Vilniaus merą, nes nebežinau, ką daryti. Padėtis labai bloga. Meras man atsakė, kad verslininkai visada turi pasilikę lašinukų iš senesnių laikų. Stambūs verslininkai gal ir turi, bet iš kur tų lašinukų turės dešimties kambarių viešbučio valdytojas?“ – retoriškai klausė viešbučio savininkas.

V. Grybo teigimu, jo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas trimis milijonais litų, tačiau savininkas jį vertintų dviem milijonais.

„Algirdas Brazauskas pradėjo šią pertvarką, kai pareiškė, kad reikia apmokestinti turtuolius, turinčius brangaus nekilnojamojo turto. O kiek yra žmonių, turinčių butus po 1500 kvadratinių metrų? Bet jiems nereikia už jį mokėti. Jie neturtingi?“ – piktinosi viešbučio savininkas. Verslininko įsitikinimu, mokesčių diferencijavimas, atsižvelgiant į verslo apimtų ir gaunamą pelną, yra būtinas žingsnis.

„Negi aš kuo nors padėsiu valstybei, jeigu pats patirsiu tik nuostolį? Kitos šalys nepjauna šakos, ant kurios sėdi, atvirkščiai, galvoja, kaip padėti viešbučiams ir restoranams stiprinti verslą. Dabar Lietuvoje Seimo narys per mėnesį gauną tokią algą, kokį mano viešbutis pelną. Bet Seimo narys galbūt tik kailinius žmonai nuperka, o aš penkiems darbuotojams algas moku, moku nebesuvokiamo dydžio nekilnojamojo turto, žemės, „Sodros“ mokestį, apmoku sąskaitas. Net naujų paklodžių nebėra iš ko pirkti“, – vardijo sunkumus V. Grybas.

„Meras taip pat sakė, kad jeigu negaliu susitvarkyti su savo verslu, jį perims kiti. Tai gal atiduokime ir viešbučių verslą, pavyzdžiui, kinams, kaip daug ką atidavėme“, – nelinksmai svarstė viešbučio savininkas.

Oficialūs LVRA prašymai Seimui ir Vyriausybei:

Sugrąžinti 5 proc. PVM viešbučiams, nes tai yra eksporto prekė.

Mažinti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį bei keisti mokesčių skaičiavimo metodiką 2009 metams.

Skubiai spręsti Lietuvos pasiekiamumo klausimą.

Sudaryti vienodas sąlygas licenciniam ir nelicenciniam verslui.

TIK FAKTAI

Šiuo metu iš 27 Europos Sąjungos šalių 22-ose apgyvendinimo paslaugoms taikomas lengvatinis tarifas.

19 šalių taiko 10 proc. ir mažesnį PVM tarifą. Pavyzdžiui, Liuksemburgas – 3 proc., Latvija – 5 proc., Estija – 5 proc., Portugalija – 5 proc., Malta – 5 proc., Prancūzija – 5,5 proc., Belgija – 6 proc., Lenkija – 7 proc.

8 šalys taiko didesnį nei 10 proc. PVM tarifą: Danija – 25 proc., Vengrija – 20 proc., Bulgarija – 7−20 proc., Slovakija – 19 proc., Vokietija – 19 proc., Didžioji Britanija – 17,5 proc., Airija ­– 13,5 proc., Švedija – 12 proc.

Rūta Grigolytė, Tomas Čyvas