Ilgasis savaitgalis apdovanojo Lietuvos gyventojus šiemet dar neįprasta kaitra. Ir nors praėjusią naktį vienur palijo, o kitur praūžė trumpalaikis škvalas, dieną sugrįžęs karštis gamtos pastangas atgaivinti orą pavertė niekais.
Karščio banga
Lietuvos meteorologų duomenimis, sekmadienį Lietuvoje karščiausia buvo Biržų, Panevėžio, Kauno, Alytaus ir Vilniaus rajonuose. Čia temperatūra gerokai perkopė 30 laipsnių. O pavakarę dar kai kur siekė apie 31–32 laipsnius šilumos. Vėliau, apie 20 val., Vilnių atgaivino stipri liūtys su perkūnija.
Sinoptikai apie sumuštus karščio rekordus nepraneša, tačiau ilgajam savaitgaliui daugelyje rajonų prognozavo ekstremalią temperatūrą (virš 30 laipsnių). Balsas.lt primena, kad aukščiausia temperatūra Lietuvoje buvo užfiksuota dar 1994 metais liepos 30-ąją Zarasuose, tada termometro pavėsyje stulpelis pakilo iki 37,5 laipsnių. Rekordai rekordai, tačiau šis nepagerinamas jau beveik du dešimtmečius. Nors dar praėjusiais metais nedaug trūko, kad tuomet 17 metų karščio rekordas būtų sumuštas. 2011-ųjų birželio aukščiausia temperatūra pasiekė 37 laipsnių žymą. Ar sulauksime naujo karščio rekordo šiemet?
Portalą Balsas.lt pasiekė informacija iš kelių vairuotojų, kad mieste patekus į kamštį automobilio termometras rodė 41 laipsnį šilumos. Kita Vilniuje gyvenanti mergina parašė, kad jos balkone įtaisytas termometras šeštadienį aukščiausiai pakilo iki 41 laipsnio, o sekmadienį pasiekė net 42 laipsnių žymą. Tačiau teisybės vardan, tokie rodmenys pasiekti termometrui gavus tiesioginių saulės spindulių.
Vėsiausia sekmadienį buvo Klaipėdoje ir pajūryje žmonių antplūdžio sulaukusiuose kurortuose – apie 24–26 laipsnius šilumos. O vakarop temperatūra dėl staiga užklupusio lietaus stipriai nukrito ir Utenoje. Būtent tarp Utenos ir Panevėžio sekmadienio pavakare pastebėti stipriausi vėjo gūsiai. Tačiau šįkart sinoptikai vėtros nežada, nes vėjas bus gerokai silpnesnis nei liepos pradžioje, kai Utenoje dėl škvalo virto medžiai.
Aukšta spinduliuotė
Sinoptikų duomenimis, pavojingiausios ultravioletinių (UV) spinduliuotės sekmadienį tykojo Vilniaus, Utenos ir Varėnos gyventojų. Šiems miestams suteiktas aukštas spinduliuotės rodiklis. Todėl be aprangos ir galvos apdangalų geriausia buvo nesirodyti. Mažiausias UV spindulių kiekis teko Klaipėdos gyventojams ir pajūrio svečiams.
Pirmadienį tiesioginių saulės spindulių turėtų vengti Kauno, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus ir Utenos gyventojai, nes UV spinduliuotės intensyvumas priartės prie labai aukšto lygio. O aukštas spinduliuotės lygis, anot sinoptikų, reiškia, kad reikalinga ypatinga apsauga. „Vidurdienį geriau likti patalpoje. Nebūti atviroje saulėje. Dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir akinius nuo saulės“, – praneša krašto meteorologai. Antradienį UV spinduliuotės intensyvumas atslūgs, tačiau grėsmė nudegti vis dar išliks.
Žalinga sveikatai
Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį, ir tokia situacija gali trukti kelias dienas ar savaites. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, kad per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC – pavojinga.
Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai.
Turite nuotraukų, kuriuose užfiksavote savaitgalį užklupusios šilumos išdaigas? Pasidalykite jomis su Balsas.lt skaitytojais. Siųskite el. paštu: [email protected]
