Ketvirtadienį Lietuvoje siautės smarki audra. Dėl jos antradienio vakarą buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai į gyventojų telefonus.
Puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbia, kad artėjančios audros pavojaus lygis yra 3 iš 3 pagal ESTOFEX skaičiavimus.
„Europos sinoptikai, kurie specializuojasi vasariškų audrų prognozavime, rytų Lietuvoje paskelbė aukščiausią audrų pavojaus lygį. Tai vos 3 kartas per daugiau nei 20 metų, kai sudarinėjamos šios prognozės. Pagrindinis pavojus – smarkūs vėjai, stambi kruša ir galimi viesulai. Audrų pikas – apie 16-17 val., +- 3 val.
Yra tikimybė, kad visi baisumai gali pasislinkti link Baltarusijos arba išlikti tik pačiuose Lietuvos pietryčių ir rytų pakraščiuose, tačiau audrų rizika vis tiek išlieka labai aukšta. Sekite oficialias prognozes ir radarų informaciją, kur matysite kaip slenka audros“, – rašoma puslapyje.
Dėl prognozuojamos audros gyventojams antradienį buvo išsiųsti skubūs pranešimai. Juos žmonės gavo į telefonus.
„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja, kad š. m. birželio 19 d. Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje numatoma labai smarki audra, daug kur bus perkūnija, vietomis – smarkus lietus, kruša, škvalas. Pasirūpinkite savo ir turto saugumu. Daugiau: www.lt72.it, www.meteo.lt ir beta.meteo.lt“, – rašoma pranešime.
Pavasario anomalijos ir birželio orai
Birželio pirmasis dešimtadienis, pasak klimatologo, nepasižymėjo orų anomalijomis – tuo metu birželis buvo maždaug 1 laipsniu šiltesnis už daugiametį vidurkį.
Kur kas labiau nustebino gegužė, kuri šiemet buvo beveik 6 laipsniais šiltesnė nei įprastai. Ypač šilta buvo gegužės mėnesio antroji pusė.
„Apskritai gegužės buvo antras pagal šiltumą mėnuo nuo praėjusio amžiaus vidurio (kartu su 2013 m. geguže)“, – sako D. Valiukas.
Tokio šilto gegužės mėnesio nereikėtų tikėtis kiekvienais metais, tačiau klimatologai pastebi, kad vasara vis dažniau prasideda anksčiau nei esame įpratę.
„Taip, vasaros prasideda vis anksčiau. Jeigu žiūrėtume kelis dešimtmečius atgal, vasaros prasidėdavo tik nuo birželio vidurio, galima sakyti, net nuo Joninių. Dabar vasaros pradžia tikrai yra paankstėjusi“, – komentuoja D. Valiukas.
Pavojingų reiškinių daugėja
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja stiprią audrą su liūtimis, perkūnija, kruša ir/arba škvalu. Nors vasarą tokie reiškiniai yra įprasti, dėl klimato kaitos jų vis daugėja.
„Tai vasaros reiškiniai, bet bendrai imant tokie reiškiniai vykstant klimato kaitai dažnėja, jie tampa stipresni, laikotarpis, kada jie gali susiformuoti, yra ilgesnis. Iš vienos pusės, taip, tai yra vasaros reiškiniai, bet iš kitos pusės tie reiškiniai yra dažnėjantys ir kartu ir patiriami nuostoliai yra dažnėjantys ir stiprėjantys“, – perspėja D. Valiukas.
„Esant tokiems reiškiniams, kurie prognozuojami rytoj (ketvirtadienį – red. past.), tikrai reikėtų pasirūpinti ir savimi, ir savo turtu“, – priduria jis.
D. Valiuko teigimu, vasariškų audrų laikotarpis prasideda nuo gegužės vidurio ir gali tęstis iki rugsėjo pradžios. Nors sunku įvardyti, kuriais mėnesiais audros yra pavojingiausios, didžiausias potencialas joms susidaryti įprastai būna liepos-rugpjūčio mėnesiais.
„Potencialus yra vėlesnis laikotarpis, maždaug apie liepos vidurį-rugpjūčio pradžią. <...> Bet bendrai, bet kuriuo šiltuoju laikotarpiu gali susidaryti palankios sąlygos“, – sako klimatologas.
Pernai itin didelė audra praūžė paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Tuomet nuvirtę medžiai apgadino žmonių turtą, be elektros liko dešimtys tūkstančių vartotojų.
Įvardijo, kokios vasaros tikėtis
Pagal dabartines prognozes likęs birželio mėnuo turėtų būti apie 1,5 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą, sako D. Valiukas. Dabar daugiametė birželio norma yra 15,9 laipsnio.
Prognozės likusiai vasarai yra eksperimentinės, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad ši vasara ir vėl turėtų būti šiltesnė už daugiametį vidurkį.
„Tikslumas labai nedidelis ir įvairių dienų bus. Bendros tendencijos, kad bus šiek tiek šilčiau nei įprastai pas mus būna“, – kalba klimatologas.
Naglis Šulija perspėjo apie besikeičiančius orus Lietuvoje: „Reikės pratintis“
Birželio pradžioje pietų Lenkijoje nuo didelės liūties kilo potvynis. Lenkų žiniasklaida skelbė, kad didžiausias potvynis kilo Belsko Bialos mieste, o Krokuvoje vanduo jau taip pat ėmė plauti gatves. Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri, gelbėdamasi nuo potvynio, dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas.
Apie tai, kokių orų iššūkių sulauksime Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakoja meteorologas, orų pranešėjas Naglis Šulija.
Potvyniai siaubia Vokietiją ir Lenkiją, Minskas patvinęs. Kas čia vyksta?
Jeigu taip labai paprastai, esate lyginusi marškinius? Lyginuvas – karštas, marškiniai – šlapi, šalti. Dedame lygintuvą ant marškinių – kyla dūmų kamuoliai. Tai atmosferoje viskas tas pats, tik masteliai kiti.
Karštas oras iš Viduržemio jūros baseino atėjo į pietinę Europos dalį, o iš šiaurės nusileido vėsus oras. Tos dvi skirtingos oro masės susiglaudė ir įvyko lygintuvo efektas. Skirtingų oro masių susidūrimo vietoje pradėjo kilti kamuoliniai lietaus debesys, audrų debesys. Kuo didesni temperatūros kontrastai, tuo didesni debesys kyla. <...> Tai vadinama kondensacija.
Praėjusį savaitgalį Čekijoje į medį trenkė žaibas ir sunkiai sužeidė 18 žmonių. Ar mums taip tik atrodo, ar žaibų iš tiesų daugėja?
Negaliu pasakyti, kad daugiau, tačiau mes matome, kad reiškiniai intensyvėja. Meteorologiniai taip pat. Klimatas po truputį keičiasi ir dėl šitos kaitos kai kurie reiškiniai intensyvėja. Dėl to, tai, kas buvo prieš 20 ar 40 metų, yra skirtingi dalykai nei dabar. Dėl to tas pats žaibas gali smogti su daug didesne jėga. Galimybės susidaryti stipresniems reiškiniams dabar yra geresnės. <...>
Blogiausia bėgti prie vienišo medžio ant kalvelės viduryje lauko. Kalbu apie elektrinio potencialo skirtumą. Žemė – minusas, debesis – pliusas, arba atvirkščiai. Kuo tarp jų mažesnis atstumas, tuo greičiau žaibas pasirinks tą kelią. <...> Blogiausia būna, kai vandens telkiniai putoja. Žaibas trenkia į jūrą ten, kur daugiausiai putų, nes būtent jos sukuria elektrinį potencialą.
Ar normalu, kad po karščių būna liūtys su perkūnija?
Jeigu yra karšta vasaros diena, saulė kyla, šildo žemės paviršių, vyksta garavimas, vandens garai kyla į viršų ir formuojasi kamuoliniai debesys. O kai saulė pasiekia zenitą ir pradeda leistis žemyn, ji žemės paviršių šildo mažiau ir nutrūksta maitinimas, vandens garai debesyje pradeda vėsti, o tada jie virsta lašais ir visa šita masė šniokšdama krinta žemyn. Tai yra klasikinis vasarinių kritulių atvejis.
Klimatologai yra sakę, kad viena ar dvi dienos audringų orų yra normalus vasaros oras, tačiau, kai turime 4–5 dienas, ar tai dar vis normalu?
Man atrodo reikėtų priprasti prie to, kad tokių dienų daugės. Reikės pratintis prie staigių, smarkių liūčių, žaibų. Dėl klimato kaitos tokių reiškinių bus statistiškai daugiau.
Sinoptikai Europoje prognozuoja karščiausią vasarą per visą istoriją. Kaip galvojate, ar ta situacija gali pasitvirtinti?
Aš truputėlį skeptiškas. Atmosferos cirkuliacija yra tokia, kad visoje Vakarų, Centrinėje Europoje yra tik vidutiniškai šilta. Juoba, kad ilgalaikėms prognozėms yra kur tobulėti, jos dar nėra tikslios.
Šiuolaikinė meteorologija gerai susidoroja su prognozėmis 3 paroms, šalyse, kurios turi pažangesnes technologijas – 5 paroms. Dėl sezoninių prognozių dar yra labai daug abejonių, nes nėra aiškios metodikos, todėl jos yra maždaug 65 proc. tikslios. <...>
Vasariniai krituliai yra vienas sunkiausiai prognozuojamų dalykų. Reikia žiūrėti į faktinę situaciją – Hidrometeorologijos tarnybos radaro duomenis.
Su tais vasariniais krituliais būna anekdotinių situacijų: skambina pasipiktinęs vyras ir sako, kad prognozavom, jog lis tik vietomis, o aš visą dieną negaliu išvažiuoti su savo kombainu. Paaiškėjo, kad jis gyvena Kelmėje, o kaip tik vienas vasariško lietaus debesis virš Kelmės ir kabo. Tai pasakėm, kad ta vieta, kur lyja, ir yra Kelmė.
