Pasienyje su Latvija, Saločių–Grenstalės punkte, po vidurnakčio, įpusėdami savo pamainą, dirbo respiratoriais veidus dengiantys keturi pasieniečiai ir du kariai savanoriai, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.
Siaurame kelio ruože – vos dvi juostos. Viena – į Latviją, kita – į Lietuvą. Vairuotojų dėmesį jau iš toli patraukia mirksintys pasieniečių automobilių švyturėliai.
Čia pasieniečių ir jiems talkinančių karių užduotis stabdyti kiekvieną iš Latvijos atvykstantį ir iš Lietuvos išvykstantį automobilį bei patikrinti kiekvieno viduje esančio asmens dokumentus.
Laisvas tik krovininių automobilių judėjimas, čia dauguma jų tik šiek tiek pristabdo ir pamatę leidžiantį toliau važiuoti pasieniečio gestą kiek pagreitindami nuvažiuoja.
Per pirmąją karantino valandą pasienyje trims automobiliams teko ilgiau palūkėti.
Pirmas pasieniečiams užkliuvo baltas „Mercedes“ mikroautobusas ukrainietiškais numeriais. Juo važiavę žmonės keliavo namo į Ukrainą.
Po kelių minučių, patikrinus dokumentus ir informavus, kad namo jie turi vykti per Baltarusiją, mikroautobusas įleistas į Lietuvą.
Po keliolikos minučių buvo sustabdytas pilkas minivenas – latviškais numeriais pažymėtas taksi.
Juo keliavo penki iš Norvegijos dėl koronaviruso grįžtantys vyrai. Pasieniečiai atsisakė automobilį įleisti į Lietuvą.
„Mūsų neįleidžia, nes vairuotojas – Latvijos pilietis“, – BNS sakė šalia vairuotojo sėdėjęs 33-ejų Andrius Smolin.
Mobilaus ryšio montuotoju Norvegijoje dirbantis vyras pasakojo, kad įmonė, kurioje jis dirba, atšaukė savo darbuotojus ir leido jiems grįžti namo, vyrai keliavo į Vilnių.
„Mūsų transportas liko Švedijoje, nes bandėm su savo transportu važiuoti per Daniją, Vokietiją, Lenkiją ir sužinojom, kad Danijos siena visiškai uždaryta“, – teigė vyriškis.
„Tada mes apsisukom, važiavom iki Stokholmo ir su lėktuvu pasiekėm Latviją, palikom savo automobilius ir visa kita“, – pridūrė jis.
Andrius ir kiti kartu vykę vyrai buvo priversti išsitraukti iš automobilio lagaminus ir tęsti kelionę Vilniaus link pėsčiomis, o taksi buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Latviją.
Kelionė į Lietuvą ties Saločiais kaip ir latviui taksistui baigėsi ir dar vienam užsieniečiui – 40 metų estui, statybų įmonės vadovui.
„Važiuoju į Šalčininkus susirinkti savo darbuotojų, nes nevažiuoja autobusai. Susirinksiu žmones ir grįšim į Estiją“, – BNS pasakojo statybų įmonės direktorius Denisas Komaras.
Po gero pusvalandžio jis privalėjo apsisukti ir grįžti ten, iš kur atvyko.
Laisvą judėjimą po Europos Sąjungą daugiau kaip dešimt metų lietuviai laikė didžiausiu narystės bendrijoje privalumu.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis jis imtas vertinti kaip didžiausia grėsme – iki šiol visi 14 Lietuvoje užfiksuoti viruso atvejai buvo atvežtiniai iš kitų Europos šalių.
Savo piliečius Lietuva įsileidžia, tačiau jiems privaloma 14 dienų izoliacija. Į šalį taip pat įleidžiami krovinių vežėjai, nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, diplomatai ir NATO kariai.
Iki trečiadienio vakarą Lietuva taip pat žada praleisti į savo šalis grįžtančius tranzitinius keleivius.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie Lenkijos ir Latvijos sienų sugrįžo šeštadienio vakarą. Tuomet Lietuva tapo penktąja šalimi, atkūrusia sienų kontrolę bendroje Šengeno erdvėje, vėliau šiuo pavyzdžiu paskelbė seksiančios ir daug kitų Europos valstybių.
Lietuva Šengeno erdvės nare tapo 2007 metų gruodį.
