„Patvirtinti yra startiniai skaičiai, iki tų startinių skaičių daug ministrų savo atskirose srityse – kalbėkime apie susisiekimą, energetiką, finansus, žemės ūkį – su Briuseliu stipriai dirbo, dalyvavo derybose. Dabar turime, sakykime, išeitinę poziciją. Kitą savaitę išvykstu į Europos Komisiją, susitiksiu su ponu J.-C. Junckeriu (EK pirmininku – BNS), su atskirais komisarais ir vienas iš tų klausimų taip pat yra didesnio finansavimo užsitikrinimas. Bet vėlgi, reikia suvokti, kad biudžetas mažėja“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis pabrėžė, kad strateginiai šalies projektai, ypač energetikos srityje, „turi finansavimą“.
„Sinchronizacija, (Ignalinos – BNS) atominės elektrinės uždarymas, jungtys „Rail Baltica“, „Via Baltica“ – jie turi finansavimą ir tai labai svarbu, ypač kalbant apie atominės elektrinės uždarymą atskira eilute. O dabar jau derybų klausimas, kaip mums pavyks toliau išpešti kuo didesnį finansavimą mūsų valstybei. Tada daro ir ministrai, ir aš tą darysiu ir darau ir kitą savaitę žiūrėsime, kokios nuotaikos tenais“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras taip pat teigė, kad Lietuvos išsivystymo lygio negalima vertinti vien pagal Vilniaus regioną.
„Jeigu kalbėtume, kad Lietuva pasiekė 75 proc. vienam ES gyventojui bendrojo vidaus produkto, tai yra faktas. Bet tą faktą iškreipia Vilniaus regionas (...) Visos Lietuvos išsivystymo lygis yra gerokai žemesnis“, – sakė premjeras.
Už maisto saugą atsakingam eurokomisarui Vyteniui Andriukaičiui pasigedus iš Vyriausybės bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis ir teigiant, kad premjeras turėtų važiuoti į Europos Vadotų Tarybos posėdžius, S. Skvernelis teigia, kad šiuo metu tai yra prezidentės prerogatyva.
„Kritiką, matyt, V. Andriukaitis išreiškė, kad ne tas važinėja pareigūnas į Briuselį, į Vadovų Tarybas, bet važinėja prezidentė ir ji tikrai, net neabejoju, atstovauja Lietuvos interesams ir gina interesus (...). Toks sprendimas buvo priimtas pono Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, kad į Europos Vadovų Tarybas važiuoja prezidentė, matyt, taip jau bus iki kadencijos (prezidentės kadencijos – BNS) pabaigos“, – sakė S. Skvernelis.
2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete EK Lietuvos regioninei plėtrai antradienį pasiūlė skirti 6,359 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metais (7,3 mlrd. eurų).
Pasak Finansų ministerijos, Lietuvai parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius nurodomas 2018 metų kainomis, neatsižvelgus į infliaciją.
