Jei Rusija Kalinigrado srityje nuspręstų dislokuoti branduolinį ginklą, Lietuva turėtų blokuoti Rytų kaimynės karinį tranzitą per savo teritoriją, mano lietuvių politologas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata apie iš Rusijos sklindančius samprotavimus dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje Kaliningrado srityje BNS pareiškė, jog "tokie šaltojo karo specialistų siūlymai išeina už sveiko proto ribų".
Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės Vyriausiosios kovinės parengties ir karinės tarnybos valdybos viršininkas Vladimiras Šamanovas trečiadienį užsiminė, kad Gynybos ministerija, atsižvelgdama į JAV planus kurti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą Europoje, planuoja pakoreguoti karinės grupuotės dislokaciją Kaliningrado ypatingajame rajone.
Geopolitinių problemų akademijos prezidentas Leonidas Ivašovas šį pareiškimą papildė komentaru Rusijos agentūrai "Interfax", jog JAV realizavus savo planus, Kaliningrade derėtų dislokuoti operatyvinius taktinius raketų kompleksus "Iskander", taip pat taktinį branduolinį ginklą.
"Jei tai būtų faktas, Lietuvos valstybė turėtų atitinkamai reaguoti, pasirengti galimiems pavojams ir bent jau nutraukti karinį Kaliningrado srities aprūpinimą, kuris šiuo metu vyksta per Lietuvos teritoriją", - interviu BNS sakė R.Lopata, pažymėjęs, kad iki šiol nėra tikrai žinoma, ar Kaliningrade buvęs branduolinis ginklas iš tiesų jau yra išgabentas.
Anot politologo, Rusijos sprendimas su Lietuva ir Lenkija besiribojančiame eksklave dislokuoti atominį ginklą būtų visiškai neadekvati reakcija į JAV planus Čekijoje dislokuoti antiraketinį radarą, o Lenkijoje - gaudančių raketų bazę. Pasak R.Lopatos, yra puikiai žinoma, jog JAV sistema nėra nukreipta prieš.
TSPMI direktoriaus teigimu, branduolinės Rusijos ambicijos būtų iššūkis visam regionui ir strateginiams partneriams, ne vien Lietuvai.
Lietuva teigia, kad JAV siekis dislokuoti priešraketinio gynybos skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje atitinka jos saugumo interesus.