Lietuvoje viešintis Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) akcentuoja, jog Lietuva, būdama Rytų šalių ekspertė, turi aktyviai dalyvauti plečiant demokratiją į Rytus nuo Europos Sąjungos.
Laisvės gynėjų dienai skirtame iškilmingame Seimo posėdyje kalbėjęs C.Bildtas pažymėjo, jog Lietuva, daugiau nei prieš dešimt metų išsivadavusi iš sovietų okupacijos, neturi likti nuošalyje formuojant Europos Sąjungos (ES) kaimynystės politiką.
Kalbėdamas apie ES plėtrą Švedijos užsienio reikalų ministras sakė, jog Lietuva, šiuo metu - rytinė ES siena, vieną dieną turėtų atsidurti Bendrijos viduryje.
"Jūsų miestas tapo demokratiškosios Europos dalimi, bet jis neturi likti nuošalyje. Mes svajojame, kad būtumėte Europos centre. Šimtmečiais buvote Europos centre ir nematau, priežasties, kodėl neturėtumėte jame būti", - sakė C.Bildtas, kalbėdamas apie ES plėtrą į Rytus.
"Turime padaryti ką galime, kad Baltarusijoje neužgestu laisvės ir demokratijos bei išdidumo viltis. Baltarusijos žmonės turi teisę į laisvę ir demokratiją kaip ir visi europiečiai. Akivaizdu, kad mūsų vaidmuo čia ypač svarbus, mes turime daryti daugiau, kad padėtume Ukrainai, einančiai sudėtingų pasikeitimų keliu, žingsnis po žingsnio prisijungti prie Europos integracijos ir bendradarbiavimo struktūrų", - sakė ministras.
Lietuvos vaidmenį integruojant Ukrainą į euroatlantines struktūras Švedijos užsienio reikalų ministras šeštadienį aptarė ir susitikęs su Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, ministrai vieningai sutarė, jog ES ir toliau turi remti Ukrainą, kad ji eitų eurointegracijos keliu, Švedijos atstovas šioje situacijoje pabrėžė Lietuvos kaip Rytų Europos ekspertės vaidmenį.
Po iškilmingo posėdžio susitikęs su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, Švedijos UR ministras pabrėžė, jog Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį padarė didžiulę pažangą:
"Ekonominė plėtra - tiesiog neįtikėtina, per tiek laiko sukurta ir stabili demokratija. Visų pirma pačios Lietuvos nuopelnas", - Seimo Ryšių su visuomene išplatintame pranešime cituojamas C.Bildtas.
Parlamento vadovas padėkojo ministrui už Švedijos palaikymą Lietuvai sunkiausiu metu.
"Žinojimas, jog kitos šalys mums pasiruošusios padėti, suteikė tvirtybės", - sakė Seimo pirmininkas.
Susitikime taip pat buvo aptartos politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo temos,
pasikeista nuomonėmis apie demokratinius procesus Baltarusijoje, Ukrainoje bei Gruzijoje, pažymėta tarpparlamentinio bendravimo reikšmė perduodant europines vertybes Europos Sąjungos rytinėms kaimynėms.
Praėjus beveik metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo paskelbimo 1990 metų kovą, 1991 metų sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų komunistų partijos, okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą.
Nors sovietų kariškiams tuomet pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių beginklių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.
Paminint šių tragiškų įvykių aukų atminimą, sausio 13-oji Lietuvoje tradiciškai minima kaip Laisvės gynėjų diena.
