Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užsakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu. Apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Tyrimas parodė apklaustųjų patirtis ir žinias apie diskriminaciją. 84 proc. teigė nepatyrę jokios diskriminacijos. 8 proc. teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 4 proc. – dėl lyties, 3 proc. – dėl etninės kilmės ar tautybės, 2 proc. - dėl religijos ir įsitikinimų, 1 proc. – dėl lytinės orientacijos.
Tikinčiais save nurodė 74 proc., netikinčiais – 16 proc. respondentų, įsitikinusių ateistų – 1 proc., 9 proc. nieko nenurodė. 4 proc. nurodė buvę kada nors įžeisti viešoje erdvėje dėl savo amžiaus (t.y. buvo pavadinti nemaloniais kreipiniais).
52 proc. respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys turi turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs. Pusė (50 proc.) apklaustųjų mano, jog jų santykiai su kaimynais nepasikeistų, jei sužinotų, jog kaimynystėje gyvena tos pačios lyties pora.
30 proc. tokiu atveju stengtųsi su kaimynais nebendrauti. 4 proc. apie tai įspėtų kitus kaimynus. 3 proc. imtųsi priemonių tos pačios lyties porą iškeldinti. Dar 2 proc. teigė, jog įspėtų kaimynus, turinčius mažų vaikų.
Dažniausiai manoma, jog psichikos negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose (46 proc.). 27 proc. manymu, tokie žmonės gali gyventi bet kur, kaip ir visi kiti žmonės. 12 proc. laikosi nuomonės, kad psichikos negalią turinys žmonės turėtų gyventi ligoninėse. 10 proc. teigimu, jiems būtų geriausia gyventi toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas.
Tyrimas tikrino ir respondentų žinias apie diskriminaciją. Apie diskriminaciją žinančiais „labai daug“ save laiko 7 – 8 proc. respondentų (8 proc. teigia žinantys labai daug apie negalios bei lytinės orientacijos diskriminaciją, 7 proc. - apie amžiaus, lyties, religijos, etninės kilmės diskriminaciją).
„Gana daug“ apie diskriminaciją nurodo žinantys 21 – 24 proc. apklaustųjų. 29 – 35 proc. apie diskriminaciją žino „vidutiniškai; „nieko“ nežinančiais save laiko 8 – 15 proc. respondentų (8 proc. nieko nežino apie lytinės orientacijos, 10 proc. - apie lyties, 15 proc. - apie etninės kilmės diskriminaciją).
Geriau savo žinias apie įvairią diskriminaciją vertina 36–45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai. Apie diskriminaciją dėl tautybės ir negalios taip pat dažniau žino didmiesčių gyventojai.
Kaip parodė tyrimas, nuomonę apie tautines mažumas labiausiai formuoja žiniasklaida (56 proc.) ir asmeninė patirtis (22 proc.). Draugų, bendradarbių, artimųjų nuomonė apie etnines mažumas veikia 17 proc. respondentų, o mokykla – tik 5 proc.
Šio tyrimo duomenis lyginant su 2007 m. atlikto kito tyrimo rezultatais, pažymėtini kai kurie reikšmingi pokyčiai. Štai, asmenų, sutinkančių su teiginiu, jog bijotų, jei jų vaikų mokytoja (-as) būtų homoseksuali (-us), dalis sumažėjo nuo 58 proc. 2007 m. iki 42 proc.
2013 m. asmenų, sutinkančių su teiginiu, jog nenorėtų priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių, dalis sumažėjo nuo 61 proc. 2007 m. iki 37 proc. 2013 m. Tačiau asmenų, sutinkančių su teiginiu, jog ir homoseksualūs asmenys galėtų tapti Seimo nariais, dalis beveik nesikeitė (28 proc. 2007 m. ir 30 proc. 2013 m.).
