Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų pagal sergamumą inkstų vėžiu. Iš 700 žmonių, kuriems kasmet mūsų šalyje nustatomas inkstų vėžys, dviem trečdaliams liga būna išplitusi. Deja, ankstyvos stadijos inkstų vėžys nustatomas retai.
Lietuva išsiskiria iš kitų šalių
Paklaustas, kodėl turime tokią liūdną situaciją, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos klinikos gydytojas dr. Albertas Čekauskas neturėjo vieno atsakymo.
„Apskritai onkologija yra išsivysčiusio Vakarų pasaulio problema – didžioji dalis sergamumo augimo yra būtent čia. Neturime atsakymo, kodėl pas mus, kaip ir Čekijoje bei kitose Baltijos šalyse, dažniau pasitaiko inkstų vėžys, lyginant su kitomis Vakarų šalimis.
Bendra tendencija yra tokia, kad sergamumas inkstų vėžiu Vakarų šalyse didėja, iš dalies manyta, kad [taip yra dėl to, kad] tiesiog daugiau atvejų yra diagnozuojama, daugiau atliekama tyrimų, daugiau nustatoma ankstesnėse stadijose. Bet, matyt, ne tik tai. Matyt, kai kurių genetinių dalykų nežinome, galbūt ir kai kurių rizikos veiksnių, kurių galėtume išvengti ir elgtis kitaip“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Paklaustas, kodėl dviem trečdaliams iš tų, kuriems kasmet mūsų šalyje nustatomas inkstų vėžys, liga būna išplitusi, gydytojas atkreipė dėmesį į šio vėžio klastą.
„Kita vertus, beveik pusė – 40–50 proc., priklausomai, kaip vertinsime, nes ne iki galo tiksliai žinome ir statistiką – atvejų yra nustatoma pirmos stadijos. Nustatoma, kai navikai dar maži, kai dėl kitų įvairiausių priežasčių atliekama daug ultragarsinių, kompiuterinės tomografijos tyrimų. Tokiu būdu vėžį galima nustatyti ir anksti.
Aišku, didžiausia problema, kad ne taip paprasta nustatyti inkstų vėžį, pamatyti iš paprastesnių tyrimų – ši liga pakankamai lėtai, tyliai pasireiškia ir mums nelabai lengvai leidžia tą pastebėti“, – kalbėjo A. Čekauskas.
Kam didesnė rizika susirgti?
Pasak gydytojo, vienas paprasčiausių tyrimų, kuris kartais leidžia įtarti kažkokius pokyčius inkstuose, taip pat – ir tam tikrą inkstų vėžį, yra šlapimo tyrimas.
„Bet, apmaudu, kad ne visada tai pasireiškia šlapimo tyrime ir mums reikia tam tikrų vaizdinių tyrimų, pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas gali tai parodyti. Kai kuriais atvejais atkreipus dėmesį į tam tikras rizikos grupes gydytojai tiriant vyrus dėl urologinių ligų galbūt galėtų pasiūlyti, ir neretai tą daro – atlikti echoskopiją.
Vyrai, kaip bebūtų gaila, beveik du kartus dažniau serga inkstų ir šlapimo takų vėžiu, lyginat su moterimis. Tai galbūt būtų galima pasirodžius šeimos gydytojui, įvardijus tam tikrus rizikos veiksnius, jau šeimoje esant ligos atvejams, atlikti tyrimus“, – kalbėjo urologas.
Pasak jo, riziką susirgti inkstų vėžiu pirmiausia didina tam tikra genetinė predispozicija. Tačiau dalį rizikos veiksnių galime koreguoti patys.
„Aišku, didžiausia problema, kad ne taip paprasta nustatyti inkstų vėžį, pamatyti iš paprastesnių tyrimų – ši liga pakankamai lėtai, tyliai pasireiškia ir mums nelabai lengvai leidžia tą pastebėti“
„Inkstų vėžys dažniau nustatomas tarp antsvorį, nutukimą turinčių žmonių. Manoma, kad gyvenant fiziškai aktyviai rizika mažėja ir net atsižvelgus į tyrimus, įvertinus kūno masės indeksą, irgi galime matyti, kad fizinis aktyvumas pagerina sergamumo rodiklius toje grupėje. Inkstų vėžį paskatina įvairūs žinomi rizikos veiksniai, tarp jų – ir rūkymas. Jo paplitimas vėlgi labiau paplitęs tarp vyrų – rūkymas vidutiniškai sąlygoja ir didina inkstų, dar labiau – šlapimo pūslės vėžio riziką.
Yra nedidelė dalis inkstų vėžių, kurie yra paveldimi, tad jei yra žinomi šeimoje tokie atvejai ar kažką serga, jau turime atkreipti dėmesį. Kai kurios ligos, pavyzdžiui 1 tipo cukrinis diabetas didina riziką. Lėtinėmis inkstų ligomis sergantys pacientai taip pat dažniau serga ir inkstų vėžiu“, – vardijo A. Čekauskas.
Liga – ne mirties nuosprendis
Paklaustas, kaip net išgirdus tokios ligos diagnozę pacientui išsaugoti pozityvumą, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į pačių medikų vaidmenį.
„Man atrodo, kad atėjęs pas gydytoją iš jo pacientas turėtų išeiti nusiraminęs ir kažkiek geriau besijaučiantis. Pagrindinė žinia ta, kad stresas gali didinti įvairių ligų riziką, tiek fizinė, tiek psichinė sveikata yra labai svarbi kiekvienam, ne išimtis – ir onkologine liga sergantys ligoniai.
Jei nustatome pirmos stadijos vėžį, mes neturėtume labai išgąsdinti paciento, jis turėtų suvokti, kad apie 99 proc. atveju liga neatsinaujina per pirmuosius metus, tik keli procentai gali atsinaujinti po 10 metų. Iš esmės gydymo rezultatai yra labai geri. Jei liga jau pažengusi, tai irgi nėra mirties nuosprendis – atsiranda vis daugiau sisteminio gydymo galimybių, onkologai chemoterapeutai gali pasiūlyti imunoterapijos galimybes ir kitus gydymo metodus, kurie prailgina gyvenimą“, – pastebėjo gydytojas.
Urologas pabrėžė, kad šiandien gydymas nebėra toks agresyvus, žmogus gali jaustis kokybiškiau: „Nereikia bijoti diagnoze pasidalinti su šeima, aplinka, ieškoti pagalbos pacientų grupėse. Medikai tikrai gali nukreipti gauti tiek psichologinės pagalbos, tiek pakankamai informacijos apie ligą.“
Pasak A. Čekausko, priklausomai nuo ligos stadijos ir galimybės taikyti atitinkamą gydymą, žmogus gali gyventi visavertį aktyvų gyvenimą.
„Turint mažai invazinių metodų, pavyzdžiui, gydymą ir naviko suardymą šalčiu – krioterapiją, jei tai yra nedidukas darinys, vyresnio amžiaus žmogui, turinčiam tam tikrų ligų, tai yra labai optimalus gydymas. Ateina laparoskopinė robotinė chirurgija, kuri gali padėti pašalinti smulkius židinukus ir gal stambesnius saugant inkstą. Tada žmogus po 2 savaičių turėtų grįžti į sau visiškai įprastą gyvenimą, būti tiek fiziškai aktyvus, kiek gali“, – sakė urologas.
Jis pridūrė, kad pakankamas fizinis aktyvumas ne tik mažina vėžio riziką, bet ir padeda su juo kokybiškiau gyventi. „Metimas rūkyti taip pat gali sumažinti riziką vėliau atsinaujinti ligai“, – pridūrė gydytojas.
