Anksčiau skurdžios teritorijos etiketė patrauklumo neteikė ir net slėgė savivaldybes. Dabar dėl šio statuso rungtis norėtų ir galėtų kone visi šalies rajonai. Didelis nedarbo lygis ir rekordiškai daug socialinės paramos gavėjų rodo, kad beveik visą šalį galima vadinti problemine teritorija.
Paramos perskirstyti nežada
Socialinei atskirčiai probleminiuose rajonuose mažinti skirtos europinės lėšos pasieks tik anksčiau pagal nustatytus kriterijus (pagrindiniai – bedarbių ir pašalpų gavėjų lygis atsižvelgiant į šalies vidurkį) išskirtų keturiolika teritorijų – Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonus bei Druskininkų savivaldybę. Prieš trejus metus šios savivaldybės pradėjo paruošiamuosius darbus ES struktūrinei paramai gauti. Ir tik pernai pajudėjo europinėmis lėšomis remiamų projektų įgyvendinimas. Rajonų centruose pradėta renovuoti daugiabučius namus, plėsti socialinius būstus, tvarkyti infrastruktūrą.
Probleminėms teritorijoms gaivinti skirtą ES paramą buvo numatyta panaudoti dviem etapais. Ne viena į sąrašą nepatekusi savivaldybė siūlė jį keisti ir kitame etape suteikti galimybę kitiems rajonams gauti ES lėšų. Bet pokyčių neįvyko ir Vyriausybė patvirtino tą patį sąrašą. Anot vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, šokinėjimas nuo vienos savivaldybės prie kitos tik sukeltų didžiulę sumaištį. Esą nutraukus finansavimą, kai kurie projektai liktų neįgyvendinti, o naujų nė nebūtų spėta pradėti.
Kaimynai nepatenkinti
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sutinka, kad pusiaukelėje keisti paramą gaunančias savivaldybes būtų netikslinga. Blaškymasis esą nebūtų naudingas nei projektus jau vykdyti pradėjusioms, nei probleminių teritorijų statusą norinčioms gauti naujoms savivaldybėms. „Be to, dabar būtų labai sunku nustatyti, kokie rajonai probleminiai. Nėra buvę tokios situacijos, kad visose savivaldybėse būtų 3–4 kartus padaugėję socialinių išmokų gavėjų, toks didelis nedarbas“, – samprotavo LSA direktorė.
Ne vienos savivaldybės vadovai yra išsakę abejonių dėl pasirinktų kriterijų išskiriant problemines teritorijas. Prie tokių nepriskirto Biržų rajono meras Regimantas Ramonas tvirtino, kad jam dėl to dabar priekaištauja gyventojai.
„Kaimyninės savivaldybės gauna regionams gaivinti skirtą paramą, o mes – ne. Žmonėms sunku paaiškinti, kodėl toks pasirinkimas. Mes gyvename karstiniame regione, kur ribojama žemdirbystė, esame pasienio rajonas. Kodėl į tai neatsižvelgta, o pasirinkti kiti kriterijai ir remtasi tik plikais skaičiais“, – apmaudavo rajono vadovas. R.Žakaitienė pritaria, kad regioninė politika turėtų būti nuoseklesnė, o ES remiamos investicijos regionams gaivinti – tolygesnės.
„Regionų plėtra turėtų būti įvertinta ne tik per probleminių rajonų prizmę. Tikimės, kad tam bus skiriama daugiau dėmesio nuo 2014 metų, kai prasidės naujas finansinės paramos laikotarpis. Asociacija dės pastangas, kad būtų įtvirtintas tolygesnis regionų vystymasis ir daugiau ES lėšų būtų paskirstoma per regionų plėtros tarybas“, – aiškino LSA direktorė. Pasak R.Žakaitienės, vykdant regioninę politiką labai svarbu nepamiršti žmoniškųjų išteklių. Vienas pagrindinių galvosūkių, kaip sustabdyti jaunų žmonių migraciją iš rajonų.
Pradėjo renovuoti daugiabučius
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sutinka, kad situacija šalyje pastaraisiais metais pasikeitė ir problemine teritorija galima vadinti kone visą Lietuvą. Bet prieš keletą metų nedarbo ir socialinių pašalpų gavėjų lygis išskirtuose rajonuose gerokai pranoko šalies vidurkį. Pasvalyje probleminių teritorijų plėtros projektai pradėti įgyvendinti praėjusiais metais. Anot mero, pradėta tvarkyti centrinė miesto aikštė, pasirašytos sutartys dėl 9 daugiabučių renovavimo. Prie jų numatyta įrengti krepšinio, vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkyti viešąją erdvę. Kitąmet bus pradėti tvarkyti ir socialiniai būstai.
„Problema ta, kad pasirinktų renovuoti daugiabučių namų gyventojai yra garbesnio amžiaus ir juos įtikinti, kad tai naudingas projektas, nebuvo lengva. Net 85 proc. renovavimo išlaidų dengia ES parama ir biudžeto lėšos. Tačiau žmones atbaido tai, kad 15 proc. savo lėšų, kitaip nei vykdant būsto kreditavimo programą, turi skolintis ne namo bendrijos vardu, o asmeniškai“, – aiškino G.Gegužinskas. Rokiškėnai pradėjo tvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, pateikė paraiškas 6 daugiabučių namų renovacijai, taip pat numatę suremontuoti iki 18 socialinių būstų. Pirmame etape Rokiškį pasieks apie 12 mln. litų parama, o kitame – iki 15 mln. litų. Rokiškio rajono vadovas Almantas Blažys viliasi, kad pavyks įsirengti ir sporto bei sveikatingumo kompleksą.
„Ilgai užtruko derinimas, paraiškų, techninių projektų rengimas, konkursai rangovams išsiaiškinti, todėl realūs darbai pradėti tik praėjusiais metais“, – pastebėjo meras. Joniškio rajono mero Romualdo Gadeikio teigimu, dar per anksti kalbėti apie tai, ar probleminių teritorijų plėtros gaivinimo programa pateisino lūkesčius. Bet meras neabejoja, kad ji duos naudos. Probleminėms teritorijoms numatyta skirti per 300 mln. litų ES ir valstybės biudžeto paramos.
Reikia atsižvelgti į gyventojų interesus
Boguslavas Gruževskis, profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
Daugiabučių ir socialinio būsto renovavimas, infrastruktūros plėtra finansiškai skati nami kaip socialinės politi kos priemonė. Ši veikla yra imli darbui ir gali užimti daug vietos žmonių. Patobulintos gyvenimo sąlygos, infrastruktūra ir patrauklus esteti nis vaizdas geriau motyvuoja pačius gyventojus ir aplinkinius. Tai didina investi cinį patrauklumą, būsto vertę ir pan. Bet ši priemonė bus veiksminga, jei bus suderinta su vietos gyventojų poreikiais, galimybėmis ir ateiti es perspektyva. Tačiau kyla abejonių, ar šios investi - cijos bus efektyvios Lietuvoje. Daug kas priklausys nuo to, kokios statybų įmonės: vieti nės ar didesnių miestų, atliks darbus. Įsidarbinti gali neskati nti ir siūlomi maži atlyginimai už laikinus darbus. Dar svarbu ir tai, kokie daugiabučiai bus atrinkti renovuoti: tie, kur gyvena daugiau bedarbių ir socialiai remtinų, ar tie, kurių gyventojai savo lėšomis gali prisidėti prie renovacijos.
