Prieš 3 dešimtmečius, 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.
31-ąjį laisvės pavasarį šventės išvakarėse Kaunas pasitinka sužibusia milžiniška beveik kilometro ilgio trispalve. Sutemus geltonai žaliai raudonai šviečia visa Laisvės alėja, kuri pasigrožėti įspūdingu reginiu privilioja gausybę miestiečių.
„Įspūdingai atrodo, gražiai sugalvota visą laisvės alėją papuošti Lietuvos vėliavos spalvomis“, – pasakojo kalbintas žmogus.
Į naktinį dangų kylančios prožektorių šviesos išryškina tautos simbolį – Juozo Zikaro skulptūrą „Laisvė“.
Trispalvės spalvomis nusidažo ir Panevėžys. Čia miesto centrinėje laisvės aikštėje apšviestas savivaldybės pastatas. Šalia stovi lazerių instaliacija su dailininko Marius Skrupskio piešiniais.
„Mums ir iš balkono matosi, bet atėjus čia vaizdas daug gražesnis. Vis tiek jaučiasi šventinė nuotaika, gražu“, – pasakoja panevėžiečiai.
Kovos 11-osios vidurdienį Lietuvą skrydžiu virš sostinės Gedimino prospektu pasveikina Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančios pajėgos.
Naikintuvai praskrenda virš Nepriklausomybės aikštėje šalia Seimo susirinkusių žmonių.
„Kovo 11-a Lietuvos gimtadienis, mano gimtadienis. Mes visada čia būnam. <…> Visada yra tradicija prie Seimo rūmų, tada tortelis, prie viso to Vasario 16 yra sūnaus gimtadienis, visada prie Prezidentūros“, – aiškina Vilniuje švenčiantys žmonės.
Dalis žmonių tikėjosi gyvai sudalyvauti trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje, tačiau dėl karantino iškilminga ceremonija buvo suorganizuota anksčiau.
Spontaniškai renkasi žmonės ir Kaune. Prie Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susiburia apie pora šimtų kauniečių, kurie deda gėles, gieda himną ir dalijasi įspūdžiais.
„Visada šitas šventes nepriklausomybės pasitinkam gera nuotaika, visada <…> Susirenka nors į tokį renginį, kokį galima, o ką daryt kitaip, kad tas covidas mus kankina“, – emocijomis dalijasi kauniečiai.
Pandemija pakeitė ir kasmet vykstančias kontroversiškai vertinamas tautininkų patriotines kovo 11-osios eitynes, kuriose anksčiau garsiai skambėdavo nacionalistiniai šūkiai.
Vietoj jų šiemet žmonės rinkosi į „Patriotiškas kovo 11-osios važiuotynes“. Sostinėje nuo Litexpo porodų rūmų pajudėjo keli šimtai automobilių. Panašios iniciatyvos vyko ir kitose Lietuvos miestuose. Dalis šių važiuotynių organizatorių anksčiau ne kartą piktinosi šalyje galiojančiu karantinu, valdžios noru ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Mums atėmė, pavogė Velykas, pavogė Kalėdas ir naujuosius metus, nesugebėjo pavogti vasario 16-osios ir kovo 11-osios. Tie antivakseriai turi patriotišką dvasią, turi patriotišką širdį ir gyvena Lietuvos švente šiandien. Su gražiausia mūsų švente“, – kalbėjo organizatorė Adelina Sabaliauskaitė.
Dalis važiuotynių dalyvių vėliau rinkosi prie Seimo, ten degino prieš konvencijos ratifikavimą nukreiptas žvakes.
„Pandemija mus išvargino. Nepasitenkinimas braunasi į kiekvienus namus. Karštai svarstomi opūs žmogaus teisių ir visuomenės bendrystės klausimai. Labai gerai, kad tai vyksta, blogai – kaip tai vyksta. Šiandien paniekos ir patyčių apraiškų yra abiejose ginčo pusėse ir jų tik daugėja. Sustokime ir apsidairykime juk nebėra jokių barikadų aplink“, – sveikinimo žodį tarė Gitanas Nausėda.
Kovo 11-osios sveikinimo kalboje Gitanas Nausėda palinkėjo šalies gyventojams kantrybės ir susitelkimo:
„Vis dar esame kovo 11-osios Lietuva. Stiprių, kantrių ir atsakingų žmonių šalis. Vardan savo vaikų, vardan mylimos tėvynės ateities, gražios šventės visiems.“
Neapykantą ir visuomenės susipriešinimą savo kalboje akcentavo ir profesorius Vytautas Landsbergis.
„Išsivadavome, o šiandien reikia dar vaduotis iš kitos okupacijos, kurios vardas neapykanta. Kur tu, broliškumo Sąjūdi, brolių valstybe? Nepasiduokim šiai pandemijai, kas pasibastęs grįžta Lietuvon, labai gerai, apkabinkime. Statykim ir tobulinkime savo šalį teisingumo ir meilės pagrindu, palikdami sukčius ir melagius pelkėse“, – pasakoja profesorius Vytautas Landsbergis.
Lietuvos gyventojus pasveikino ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo Pirmininkė mano, kad abi šventės: tiek Vasario 16-oji, tiek Kovo 11-oji vienodai svarbios:
„Mes išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą, todėl, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, svarstymai, kuri data svarbesnė, Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, nebeteko prasmės.“
1990-aisiais Lietuva tapo pirmąja respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
