Žymus britų žurnalistas Edwardas Lucasas drąsia pavadino Lietuvos poziciją blokuoti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties ir kritikuoja Vakarus dėl politinės trumparegystės Rusijos atžvilgiu.
Knygos „Naujas Šaltasis karas“ autorius dienraštyje „The Daily Mail“ publikuotame straipsnyje apie kylančią Rusijos galybę ir karinį paradą Raudonojoje aikštėje pabrėžia, kad dabar Rusijai nėra ko jaudintis dėl padėties užsienyje, rašo „Lietuvos žinios“.
„Gruzijos bauginimas sukėlė tik nevaisingus ES ir NATO protesto mekenimus. Vokietijos patogūs ryšiai su Rusija sukūrė Trojos arklį dviejų svarbiausių Vakarų aljansų širdyje. Silvio Berlusconi Italija ir Nicolas Sarkozy Prancūzija užima tą pačią poziciją: pasinaudoti prekybos su Rusija turtais ignoruojant politinę kainą. JAV ir Britanija pernelyg susirūpinusios Iraku ir Afganistanu“, - rašo E.Lucasas.
Vis dėlto Lietuva, viena mažiausių ir neturtingiausių ES šalių, drąsiai pasipriešino Briuselio skubinamam konsensusui, pareikalavusi, kad ES sugriežtintų savo poziciją prieš pradėdama derybas su Rusija.
Jos kaimynė Latvija taip pat linkusi sukrapštyti bent simbolinę diplomatinę paramą Gruzijai.
E.Lucasas pažymi, kad kiekvienam naujam Kremliaus vadovui iki šiol buvo suteikiama galimybė pasimėgauti „medaus mėnesiu“ su Vakarais, tačiau kiekvienąkart po to sekdavo kartus nusivylimas. Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pasidavė „kietosios linijos“ šalininkams ir tapo neveiksmingas, pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas neatsispyrė alkoholiui ir nesuvaldė korupcijos savo aplinkoje, o pastarasis prezidentas Vladimiras Putinas tapo grėsmingu autokratu.
„Kada mes išmoksime savo pamoką?“, - baigdamas straipsnį klausia E.Lucasas.
Lietuvos reikalavimai
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27 dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Lietuvos keliami pagrindiniai 4 reikalavimai yra šie: prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje turi būti įtvirtintas Rusijos įsipareigojimas laikytis Energetikos chartijos; siūloma papildoma deklaracija dėl Gruzijos ir Moldovos, kad būtų sprendžiami ten įšaldyti konfliktai; reikalaujama pridėti deklaraciją dėl teisinio bendradarbiavimo, ypač kriminalinių bylų dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų Medininkų žudynių; ir galiausiai Lietuva siekia papildomos deklaracijos dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.
Parama ištremtiems asmenims buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą tarptautinių įsipareigojimų.
Šalių palaikymo nėra
Lietuva nesulaukė Lenkijos pritarimo savo veto, nors parėmė Lenkiją, kai ši vetavo derybų pradžią dėl lenkiškos mėsos importo, kurį Rusija buvo uždraudusi. Lenkijos šaltiniai netgi teigia, jog Lietuva jau pasirengusi atšaukti savo veto. Šiuo metu Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas.
Prieš ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministro Dmitrijaus Rupelio atvykimą į Vilnių sklandė gandai, kad jis nusiteikęs ultimatyviai: atsisakyti su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis planuotos kelionės į Gruziją, šios šalies konfrontacijos su Rusija paremti, jei Lietuva neatsiims veto.
