Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, vaikui nesaugi aplinka – ne tik fizinis smurtas ar priklausomybės ligos, bet ir tokia aplinka, kur nėra užtikrinami jo poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis.
Pavyzdžiui, nuolat, sistemingai nesirūpinama vaiko sveikata, neprižiūrimi dantys, nesirūpinama jo higiena ir neugdomi socialiniai įgūdžiai, nesirūpinama vaiko specialiaisiais poreikiais, jeigu tokių yra, iš jo atimamos galimybės gauti socialines paslaugas, nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, nesudaroma galimybė mokytis, neaprūpinama reikiamomis mokymuisi priemonėmis, vaikas būna nepailsėjęs.
„Nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, socializuotis, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama ir pan.“, – sako I. Skuodienė.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, svarbu tai, kad nepriežiūra yra ne atsitiktiniai pavieniai tėvų elgesio elementai, o nuolatinis sistemiškas elgesys vaiko atžvilgiu, trunkantis ilgą laiką ir sukuriantis itin dideles neigiamas pasekmes vaikui.
I. Skuodienės teigimu, vaiko teisių gynėjai į šeimas be reikalo nevyksta. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės ar iš paties vaiko gautas pranešimas. Būna situacijų, kai dėl vienos šeimos vaiko gaunami pranešimai iš karto iš kelių įstaigų.
Gavę informacijos apie galimus tokius atvejus – galimą vaiko teisių pažeidimą – vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei ir realiai grėsmei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
„Vaiko perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – reali grėsmė vaiko gyvybei, smurtas prieš vaiką, netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais – sveikata, mityba, ugdymas, nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų padarinių.
Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo, kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką arba vaikas su atstovais pagal įstatymą iki 12 mėn. gali būti apgyvendintas socialinių paslaugų įstaigoje Krizių centre. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiko teisių gynėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą“, – rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Tačiau tais atvejais, kuomet nėra galimybių nustatyti laikinąją priežiūrą arba vaiko tėvai nesutinka priimti pagalbą atvejo vadybos metu, arba laikinai su vaiku apsigyventi krizių centre, o situacija šeimoje nesikeičia, gali būti priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų. Gavus leidimą, su nurodymu dėl laikinosios globos nustatymo kreipiamasi į savivaldybės merą.
„Vaikui brangiausia – jo šeima. Todėl ir vaiko teisių gynėjai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje. Bendradarbiavimas ir noras keisti situaciją, užtikrinti vaikams saugią, augti ir ugdytis tinkamą aplinką, laimingą vaikystę, yra raktas padedantis į šeimą grįžti vaikams. Krizę išgyvenančiai šeimai padėti pasiruošęs būrys specialistų, tėvams tereikia motyvacijos, pastangų, priimti pagalbą ir kartu su specialistais įgyvendinti Pagalbos šeimai plane numatytas priemones, keisti gyvenimo būdą“, – sako I. Skuodienė.
Kilus klausimams, žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Vaikų grobimu įtariami Vilčinskai lieka suimti
Kauno apylinkės teismas trečiadienį savo vaikų grobimu įtariamiems Vilčinskams paliko už akių paskirtą suėmimą: motina bus suimta devynias paras, tėvas – mėnesį.
Apie tai BNS pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
„Abiem įtariamiesiems kardomoji priemonė – suėmimas – vienam ilgesniam terminui, kitam trumpesniam, skirta vienu ir tuo pačiu pagrindu – pagrįstai manant, kad jie gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Anot jo, sprendžiant dėl suėmimo buvo įvertinti Vilčinskų giminystės ryšiai užsienyje – Vokietijoje.
„(...) taip pat aplinkybės su jų slapstymusi ir bandymu neteisėtai kirsti valstybės sieną turint aiškią kryptį pabėgti, pasislėpti galbūt Baltarusijoje, kas yra ne Europos Sąjungos valstybė“, – kalbėjo A. Purvainis.
„Teismas įvertino, kad tai ypatingai komplikuotų jų susigrąžinimą ir pargabenimą į Lietuvą“, – pridūrė jis.
Anot A. Purvainio, viena iš aplinkybių, įrodančių, kad įtarimai pagrobimu Vilčinskams yra pagrįsti, yra tai, kad įvykio metu buvo įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje, kurios pagrindu vaikai ir buvo paimti iš šeimos bei laikomi globos įstaigoje.
Pasak teismo pirmininko, veikimas prieš globos įstaigos valią atitinka vaiko pagrobimo požymius. Anot jo, kadangi tai daro tėvai, pagal įstatymą šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip lengvesnis.
Vilčinskams prokurorai prašė pratęsti suėmimo terminą iki dviejų mėnesių.
Pats suėmimas tėvams be termino buvo paskirtas dar liepos 28 dieną.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius BNS teigė, kad kreiptis į teismą dėl suėmimo sankcijos skyrimo už akių buvo nuspręsta įvertinus bylos aplinkybes.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos prieš kelias savaites galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, antradienį surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
Teisėsaugos vertinimu, tikėtina, kad tėvai, kuriuos su dar vienu asmeniu sulaikė pasieniečiai, kartu su vaikais ketino kirsti sieną.
Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, vaikai nelankė mokyklos, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.
Kauno apygardos prokuratūros prokuratūros vadovas D. Valkavičius BNS patvirtino, kad M. Vilčinskas anksčiau buvo teistas keturis kartus, vienas teistumų susijęs su neteisėtu sienos kirtimu, visi teistumai išnyko 2003 metais.
Trečiadienį priimta nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų.
